Labukas!!!

Sveiiiikkiii!!! Šeimininkė vis kartoja : sulauksim mes to sniego, palauk dar truputį. Bet aš ja nelabai tikiu, nes kaip nėra to sniego, taip nėra... Tai mano pirmoji žiema, tikėjausi – sniegą vėžimais veš, o šia tau, kad nori. O man jau puse metukų, jau didelis, visa lašinių paltis... Kaip toj Grūdo dainoj „Gyvenu gerai, gyvenu gerai“. Mano šeimininkė Jurgita man siūlo pasilaikyt dietos, nes greitu laiku pro duris netilpsiu… O kol kas, mėgaujuosi ilgais pasivaikščiojimais ir grynu kaimo oru. Vakar sutikom piktą vokiečių aviganį Reksą ir ne ką geresnę niūfaundlendę Čianga. Nelabai malonūs tipai, aplojo ir tiek, o aš, kvailys, galvojau dar nueit pasisveikint... Va, eisiu greitu laiku vėl pasivaikščiot, tik ne dabar, nes jums rašau... Vėl gal juos sutiksiu? Gal šįkart draugiškesni bus... Gal eisiu pas draugelį Pifą, už kurį aš dvigubai didesnis ir stambesnis? O gal pas kitus kaimynus – Tuką ir Džionį? Džionis – senis burbeklis, o Tukas – atvirkščiai – nuoširdus ir geras. Taigi visiems – Happy new year!!!