Lure Coursingas

Daugumai žmonių žodis “kurtas” asocijuojasi su greičiu, lenktynėmis, nežabotu azartu. Be mums įprastų kurtų lenktynių yra ne toks girdėtas bei matytas, - Lure Coursing’as, jauko pesekiojimas.

Lure Coursing’as yra FCI pripažįstamas, nereikalaujantis kontakto su gyvu žvėrimi ir optimaliai imituojantis zuikių medžioklę lauko bandymų tipas šunims, kurie medžiodami pasikliauna rega.

Kad bandymai vyktų sklandžiai ir nepriekaištingai, lauke dirba visa brigada: teisėjai, mechaninio zuikio operatorius, “starteris” (žmogus, atsakingas už savalaikį šunų išbėgimą), masalo užtempėjai, kurie laiko taupymo sumetimais dažniausiai naudojasi motorinėmis transporto priemonėmis. Šiuose bandymuose savo kojų miklumą gali bandyti ne tik X FCI grupės atstovai (kurtai), bet ir primityvai (V FCI grupė), bei rodezijos ridžbekai (VI FCI grupė).

Lure Coursing’o trasos ilgis priklauso nuo bėgančių šunų veislių: levretėms, vipetams trasos ilgis gali būti 400-700 metrų, visoms kitoms veislėms, - 500-1000 metrų. Taipogi trasos ilgis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į bėgančiųjų šunų amžių. Starto metu šunys gali būti paleidžiami iš “startinių namelių” arba tiesiog iš vedlio rankų.

Trasos gali būti įvairaus sudėtingumo. Sudėtingumas priklauso nuo posūkių/kampų skaičiaus, jų laipsnio, bei jų išdėstymo. Trasą apsunkina (ir tuo ją maksimaliai priartina prie natūralių sąlygų) nelygus reljefas, bandymų vietovėje esančios natūralios „kliūtys“: tai gali būti šieno ritiniai, vandens telkinys, smulki augmenija.

Masalą traukia specialus mechanizmas, kurio judėjimo greitį reguliuoja operatorius. Gal iš pažiūros tai atrodo nesudėtinga, tačiau masalo judėjimo reguliavimas nėra toks paprastas darbas, - operatorius akylai stebi šunis: jų greitį, manevringumą, bėgimo manierą ir trasoje padarytas klaidas, atsižvelgdamas į tai reguliuoja masalo traukimo/pristabdymo greitį. Masalui judant per greitai, pastarasis gali per daug nutolti iš šunų regos lauko ir akimis medžiojantys šunys gali liautis persekioję, tiesa, azartiški šunys paprastai ieško pamesto jauko. Judant per lėtai, - šunys masalą pagauna ir nusineša.

Kad šunys noriai vytųsi jauką, masalas turėtų būti ne trumpesnis kaip 40 cm ilgio, gali būti pagamintas iš zuikio kailio arba medžiagos, primenančios kailį. Esant padidėjusiai oro drėgmei, šlapiai žolei, - naudojami masalai iš surištų plastikinių juostų.

Kad šuo galėtų dalyvauti Lure Coursing‘o bandymuose/varžybose, jis privalo kvalifikaciniuose bėgimuose surinkti ne mažiau 50 balų (maksimali balų suma – 100). Pakankamą balų skaičių surinkęs šuo gauna Lure Coursing‘o licenciją bei knygelę, kurioje yra žymimi: vieta, trasos ilgis, klasė, balų suma, gauti titulai. Šunys, negavę praeinamo balo kvalifikaciniuose bėgimuose, savo jėgas gali bandyti kitų bandymų metu. Bėgimo metu rungiasi du ar trys šunys, priklausantys tai pačiai klasei. Kad būtų lengviau atskirti ir vertinti dalyvius, šunys privalo dėvėti skirtingų spalvų skiriamąsias liemenes, bei antsnukius, kad trasos pabaigoje prie sustojusio masalo nekiltų azarto apimtų šunų „riaušės“.

Šunų bėgimo metu yra vertinami: greitis, manevringumas, ištvermė, entuziazmas/azartas, sumanumas. Maksimalų balų skaičių surinkusiems šunims yra suteikiami titulai CACL ar CACIL (priklausimai nuo bandymų rango).

Netolimame užsienyje Lure Coursing‘o treniruotės yra rengiamos kone kiekvieną savaitgalį ir jose sėkmingai savo jėgas bando įvairių veislių šunys. Masalą su malonumu ir begaliniu azartu vejasi tiek nežinomos kilmės šuneliai, tiek rimti darbiniai šunys (jagdterjerai, taksai, vengrų vižlai, skalikai ir kt.), kuriems tokios greičio ir manevringumo treniruotės tikrai praverčia medžioklių metu.

Norisi tikėti, kad netolimoje ateityje šis bandymų tipas bus ir Lietuvoje.

Dėl detalesnės informacijos kreiptis į Laimą Eidukienę: laima.eidukiene@gmail.com