Mano atvykimo namo istorija*

Vieną saulėtą dieną, kaip visada vaikščiojau ir pešiausi su savo broliukais, bei sesutėmis... Diena atrodė eilinė........ Bet pasirodo..........NE! Išgirdau mašinos burzgesius (ko jau 2 mėn. nebuvo girdėti). Iš didelio automobilio išlipo mergaitė ir jos mama (tikriausiai). Priėję žmonės atidžiai nužiūrinėjo, į mus rodė pirštais.. Patikėkit... Jausmas nekoks. Ir netikėtai įsižiūrėjus (aš) į mergaitę stebėjau jos mėlynas akis... ir jaučiau.. Šis žmogus mane mylės. Spurdėjau, laksčiau, kad tik mane paimtų, juk noriu būt mylima... Iš mėlynakės lūpų atsiskleidė skambus žodis: - Mama, noriu šitos!!
Mane ištraukė mergaitė, ir įvystė į geltoną rankšluostį... Jis buvo švelnus ir ryškus..............Kvepėjo....................Meile...............
Įvystyta į rankšluostį iš aukštai stebėjau kas vyksta. Mane nunešė į didelę mašiną.... Daugiau neprisimenu, nes užmigau..
Kai atsikėliau jau gulėjau milžiniškame guolyje, kuris buvo nusėtas kauliukais...
Prie manęs pribėgo mėlynakė, tapati. Ėmė mane glostyti, su manimi žaisti, išdykauti...

Dabar TIKRAI žinau... Neapsirikau nuo pirmos akimirkos, aš namie...Tarp žmonių, kurie mane begalo myli....

Pasirašo: Tobė <3