Mano mažoji neklaužada

Labutis, šiandien noriu papasakoti apie mano neklaužados Čilės darbelius , kol nieko nėra namie. Aš beveik įsivaizduoju kas ten vyksta po to kai aš paskutinė išeidama iš namų uždarau duris. Susidarau vaizdą pagal tai ką randu parėjus. Čilė pas mus skraiduolė o ne šuo. Palieku abi merginas tik vienam kambaryje, kitus uždarinėju, bet ir tam vienam randa ką nusiaubti. Vakar pareinu namo per pietus, vaizdelis: vazonėlis su gėle numestas nuo palangės, rado vaiko siūlų kamuoliuką, tai toks vaizdas kad už siūlo galo nusičiupus specialiai lakstė po visur . Apipainiojo visur tais siūlais, dar mažai pasirodė nuotykių, tai ir virtuvėj ant skalbyklės pabuvojo, ir dar bala žino kur, nes radau puodų dangčius ant grindų. Kaip ji taip užšoka visur. Nemaniau kad iš vietos galėtų užšokti ant palangės kaip katė, o užšoka, apie tai byloja pusė lango nubaksnoto su šlapia nosele, ir gėlė numesta, nes matyt maišė patogiai įsitaisyti. Ir ką su ja daryti? Pareini , tai jau žino ką prisidirbus, tik šmurkšt po lova ir tupi, kol nuotaika man pasitaisys. Gyvenime tokios išdaigininkės neturėjau, bet visada būna pirmas kartas. Nežiūrint į tai mes vistiek ją mylim, nelūdna mums su ja.