Muko istorija: Mukas ir paukščiukai

Buvo 1999 m. birželio pradžia. Žolių sąžalyne Mukas kažką aptiko. Žaismingai pradėjo gaudyti. Nustūmęs šunį į šoną, paėmiau kažkokį pilką jauniklį paukščiuką. Apsiplunksnavęs, bet neskraidantis.10 – 15 minučių dairiausi – jo tėvai taip ir neatsiliepė. Tuščia, tylu aplink. Matyčiau tėvus, būtina palikti, jie visada pasirūpins savo vaikeliu. Nusprendžiau pasirūpinti juo, kol sustiprės, o tada išleisti į laisvę. Vau, visas dėmesys jam, šuo snukį iškėlęs tik iš paskos sekiojo. Paukštelis labai greitai pradėjo imti maistą, tik duok. Išsižiojęs rėkia: dar. Tupi man ant piršto ir rėkia. Buvo šiltas vakaras. Nubėgau į pamiškę pagaudyti vabzdžių, partempiau visą saują. Visus suvalgė, man į akis pažiūrėjo. Mano šuo į mane pažiūrėjo skersom ir nusisuko miegot. Padariau paukščiukui guolį indely, priklojau vatos, patupdžiau. Užmigo.
Ryte jo nebebuvo. Miręs savo lizdely. Iki šiol save kaltinu: o gal kokį nuodingą vabzdį jam parnešiau, gal ne visi jam tiko? Dabar jau žinau: virtas kiaušinis, varškė, daugiau jokių vabzdžių, nebent musė.
Prieš tris metus musinukę nuo šaligatvio pakėliau, leisgyvę, gal mašinos nutrenktą. Jau pirmą valandą pradėjo imti iš mano rankų avietes: atsiplėšia ilgą draiskeną – gurkt... Mukas ja labai domėjos, bet artyn neprileidau: čia tau ne žaislas. Kitą rytą balkone ji jau daužėsi į stiklą. Paleidau į laisvę.
O varniukas iš manęs nieko neėmė. Nelesė. Radau besivoliojantį ant žemės prie kapinių. Mukas smalsaudamas prikišo nosį – kapt. Žvalus. Bet namuose nieko iš manęs neėmė. Nunešiau atgal ir pasodinau ant šakos.
Tai va, paukščiukų istorijos, kuriose dalyvavo ir Mukas. Tą pirmąjį...Iš pradžių tokios kvailos mintys: na tu tuoj pabusi... bet vasarą greit atsiranda kvapas. Iškasiau duobutę miške, priklojau paparčių, gėlyčių ir... Mukas sėdėjo šalia liūdnas. Pabaigęs visas ceremonijas, pakėliau akis: kažkoks vaikinas stebėjo, ką aš darau. Sutikęs mano žvilgsnį, tylomis nuėjo...