...Mūsų dienos kaip šventės...

Jou, khem, tai yra, sveiki. Pakerėtas tokio nuostabaus ir itin pavasariško oro, Paulius, kaip žinia, nusprendė įsigyti peršalimą. Labai čia toks šaunus dalykas yra- sėdi servetėlėm ir arbatų puodeliais apsikarstęs, ir meldiesi, kad temperatūra nepakiltų aukščiau nulio. Tfu, 37,2, nes iki tokios ribos aš dar sugebu po kiemą tįsiotis. O šiaip tai va prisėdau jums čia papasakoti, kaip gi mums- Aikui ir man, man ir Aikui- sekasi gyventi. O kad būtų įdomiau, į savo pokalbių studiją vėl pasikviečiau patį šunėką, tai gi, visas gyvenimo peripetijas, visus pakilimus ir nuosmukius( o dabar pagalvojau, ar tokių yra...) išgirsite iš jo, kaip čia pasakius, nasrų... Tai gi, pasiraitojam rankoves, užsidedam akinius, pakraipom galvą, kad mintys geriau lįstų, ir važiuojam:

KINKINIAI!!!
Aaaa, žinokitės visi, ir maži ir dideli, kad tai yra pats smagiausias dalykas tokiam šuniui, kaip aš. Labai smagu kaip beprotėliui bėgti lėkti, o paskui būt išgirtam, kad šauniai greitai bėgai. O va paskutinį kartą, kada kinkėmės, tai ten buvo suvažiavę labai daug šunų. Ir ne tik iš Lietuvos, ir iš kitos šalies buvo atvažiavę... Paulius sako, kad tas dalykas vadinasi kinkinių varžybos, nors aš tai sakau, kad ten šiaip labai smagu, nes reikia daug bėgt. Ir dar be sustojimo... Uch, o kai paskui kerti finišo liniją, ir krenti į pusnį, eina sau. Nepavydžiu tiems tokiems mano rūšies šunims, kurie visąlaik namie sėdi, nes tai yra labai nuobodu ir neįdomu. Bet nekrypstant nuo temos, noriu pasigirti, kad ten tose varžybose ar kaip ten jos, aš, ir dar su savo kinkinio drauge Taiga, kuri per tas varžybas surujojo, bet man tai buvo visai neįdomu, nes man kur kas įdomiau bėgt, buvom vieni iš greičiausių šunų- laimėjom nežinau kelintą vietą, bet gavom didelį krepšį labai skanaus maisto. Man tai šitas net gi skanesnis nei tas kitas, kur praeitą kartą gavom, bet Paulius man šito daug neduoda, nes sako, kad jis turi daugiau baltymų ar ko ten, nu ir jis skirtas tik tom dienom, kada aš su Paulium bėgioju. Tai aš taip laukiu tų dienų, nes tada būna dvigubas džiaugsmas- ne tik išsilakstau, bet dar ir skanesnio maisto gaunu, eina sau. Geras, ane?
O dar va su Paulium dabar prieš važiuodami į aikštelę, vakarais dabar bėgiojam, ir ne palei bėgius, bet tokiam parke. Iš V raidės, kažkoks jis turbūt ten vingiuotas, nes jo pavadinimas panašiai skamba. Tai va, mes ten bėgiojam, iš pradžių bėgom po nedaug, bet dabar jau daug( Paulius sakė, kad ten daugiau nei penki kilometrai gaunasi). Tai man taip smagu būna, kai aš ne tik išsibėgioju, bet paskui dar ir su šunim einu išsisiust, ir dar skanesnio maisto gaunu tą dieną, tai eina sau, paskui miegu kaip devintam danguj... O kiek iš viso dangų yra?...

Aikštelė- aikštutė..
Čia visai neseniai, tik kokios keliasdešimt dienų atgal, pirmą kartą su Paulium važiavau į tokią keistą vieta- ten yra tvora, tada yra kliūčių- mano mėgstamiausia ta tokia piramidė- ir, kas keisčiausia, tai mes ten važiuojam visai vakare, ir ten būna dar daug tokių pačių šunų, kaip aš. Nu, tik panašių, nes aš šiaip vienintelis toks ir nepakartojamas, tai daugiau tokių pačių net ir negali būt... Mažiausias tai ten toks Reidas, kurį Paulius vadina koldūnu. Šiaip nesuprantu kodėl, nes kai bandžiau jį valgyt, tai jis visai nekoldūniškas. Daugiau jo nebevalgau... Dar ten ateina Kija, kuri kartais būna draugiška, o kartais ne. Ech, tos moterys... Nesuprasi jų. Dar būna Taiga. Tai dabar mes su Taiga esam chebra, nes mus kartu kinko. Tai mes aikštelėj dažnai bandom lenktyniaut, kuris greitesnis. Cha cha, ir ji vis tiek manęs neaplenkia... Paskui dar aikštelėj būna Džekis, jis ne toks visai kaip kiti šunys ten, bet man jis ir šiaip nepatinka. Dar būna Arčis, į kurį aš dėmesio irgi nekreipiu, tik Paulius su juo žaidžia ir aš iš jų visada atiminėju pagalius. Dar čia, sugalvojo nesąmonę kažkokią... Ir kas svarbiausia, tai ateina Bleidas, Apačis ir Taigis. Va šitų tai aš nemėgstu. Pauliaus ir Taigio šeimininkai nori, kad aš su Taigiu bendraučiau, nes tada galėtų mus kartu kinkyt, bet aš tai nenoriu. Mes su Taigiu einam žiedinių lenktynių- aš vienoj aikštelės pusėj, jis- kitoj, ir taip lakstom ratu...ir lakstom... ir vėl lakstom.. Visiems būna juokinga, bet man tai smagu. O Bleido su Apačium tai dar labiau nemėgstu- jie ten galvoja, kad jie ten vadai, bet nė velnio- vadas tas, kas būna aikštelėj, taip kad, sorry, bet valdžia mano. O jiem tai nepatinka, tai dėl to jie loja. Tada ir aš loju. Ir kiti loja, ir tada būna triukšmas. O kas čia sakė, kad haskiai niekada neloja?

O šiaip tai mano gyvenimas yra visai smagus. Paulius sakė, kad šiandien važiuosim pas Darių dar- man ten nepatinka, nes uždeda ant tokio stalo, ir apžiūrinėja visaip. Tai gi aš ir taip žinau, kad aš gražus...
O jūs matėt, kaip lauke jau to balto ant žemės daikto( sniegas ten?) tuoj nebeliks? Man tai šiaip nepatinka, nes tada ateina tas metų laikas, kai būna šilta, o kai šilta man nepatinka, nes tada būna karšta ir nedaug sportuojam, kad neperkaisčiau. Veu... Bet aš užtat dabar dar daugiau laiko praleidžiu balkone, nes labai įdomu žiūrėt, kaip nuo viršaus ten tokie maži vandens lašiukai vis kapsi, kapsi, kapsi, kapsi... Uoj, per daug jau čia... Tai va, o dabar tai aš vėl bėgu pakrapštyt balkono durų, tai gal mane vėl išleis. Ir bus dar linksmiau, jei prisvils Pauliaus karbonadai, nes jis juos dabar kepa- che che... Man tai ir žalia mėsa tinka, o kodėl žmonės jos nevalgo?

Tai tiek naujienų iš mūsų fronto, o dabar rimtai jau bėgu vykdyt karbonadų gelbėjimo misiją, nes paskui suges, vargšeliai, ir nebegalės būt suvalgyti, o juk kiekvieno karbonado tikslas yra būti iškeptam ir suvalgytam :)