Mūsų mažutės atsiradimas

Labai seniai norėjau jorkšyro terjero kalytės,bet šiais laikais sunku visiems su pinigėliais,tad tai buvo tik svajonė,kuri tapo vis dėl to realybe. Esu studentė, tad pinigėlių susitaupyti sunku,o tėvų prašyti nedrįsdavau ant šunelio. Vieną vakarą sėdėjau su draugu prie kompiuterio ir sumaniau paieškoti savo svajonės skelbimuose. Netikėtai radom gan nebrangiai,atrodo už prieinamą kainą,bet tiek pinigėlių vistiek neturėjom su draugu.Tėvams nieko nesakiau,kad ruošiuosi pirkti jorkšyriukę. Tad dėl šio grožio pasiėmiau greitą paskolą :D Jau kitą dieną išvažiavau į kitą miestą parsivežti Airos (toks jos vardas). Tėveliams ilgai nieko su draugu nesakėm,bijojom, savaitgalį net negrįždavom namo:) Bet ilagi tokio dalyko nenuslėpsi juk.. Vieną vakarą nusprendžiau,kad laikas pasakytį ką iškrėčiau..Paskambinau mamai,papasakojau.. Tikėjausi kažko baisaus,bet klydau.. Liepė greičiau grįžti namo,atvežti parodyti Airą. Tėvams patiko,šauniai sutaria su tėveliais ir mano 6metų broliuku. Ji visos šeimos džiaugsmas ir lepunėlė:) Paskola atiduota,svajonė išsipildžiusi. Esame laimingi turintys tokį nuostabų sutvėrimą:)