Nelaimė :(

Ir taip kankinausi dvi savaites.ehh...
Panaši pradžia kaip ir pirmo ,,blogo" parbėgau iš miško,atsiguliau, atsikelęs pajutau sunkią ausytę. Šeimininkė priėjo apčiupinėjo,praeis nera dar taip baisu. Ir kas diena taip kilo,kilo kaip kokia pūslė vandens. Ir po keletą dienų nuvežė pas veterinarijos gydytoją. Ipjovė į tą iškilusią vietą,žiaaaaaauriai skaudėjo,žiauriai šaukiau. Nu jau grižęs namo viskas buvo gerai,po valandos vėl pradėjo kilti,kas dieną vis didėjo,pūtėsi. Nuvežė vel pas tą patį daktarą,šeiminkai paprašė kad užmigdytų,ir išvalytų viską iki galo. Užmigdymo procedūra labai nemaloni ir neišvaizdi. Šeimininkė matė kraupų vaizda mane migdant,ir jai tas buvo baisiausia. Po operacijos parnešė į mašina prileistą visokių antibiotikų, visą purtanti,bet švaria ausyte. :) Prieš operacija šeimininkė atsisveikino su ašarom. ir pasitiko taip pat su jomis.Grįžęs miegojau ilgai,ir po keletą valandų ilgai atsigavinėjau. Savijauta buvo išties bloga. Be abėjo mane ilgai lepino, nešiojo, jaučiausi lyg ligoninėje,slaugos skyriui :D
Ir bėgant dienom jėgų buvo vis daugiau, tad šiandien esu stiprus, drūtas ir PIKTAS šuo !!

P.S. Žiūriu visi blogai tik nelaimės :( na reikės parašyti kažką gero,:)) o pas mane gero laaabai daug,tik pamirštu pasigirti :P