Nematytas svečias

Sveiki visi! Papasakosiu jums kokia gražuolė pas mus buvo svečiuose.Na tai pradedu....
Viena labai ankstu ryta atsikėles pamačiau po kiema vaikščiojančia mano mylimiausia šeimininke(Akvile) buvo labai keista,nes ji mėgsta pamiegoti iki pietų,o tą dieną ji buvo atsikėlusi jau kokią aštuntą ryto,pagalvojau kad kur nors išvažiuos,bet iki pietų ji buvo labai linksma kaip niekada ir niekur nevažiavo,staiga pamačiau kaip atvažiuoja mašina ten buvo Akvilės mamos draugė ji įvažiavo y kiema ir išlipo...Man pasidarė labai keista nes kai Akvilė pamatė ją atvažiuojant labai apsidžiaugė ir tiesiog skriste nulėkė prie mašinos,ta draugė kažka turėjo vienoj rankoj bet tai nebuvo rankinukas nes jis judėjo! Man pasidarė labai smalsu kas ten toks aš šokte užžokau ant savo budos stogo pažiureti iš aukščiau,bet to judančio gyvio taip ir nemačiau man pasidarė labai neramu ir smalsu kas ten yra tad aš pradėjau loti,va tada ir mane išgirdo ir kaip visada atėj manes paleisti palakstyti...Aš iškart nubėgau pažiūrėti kas ten vaikšto ir atbėgęs labai ir supykau net šiurpas nukrėtė ten buvo maža maža šunytė gal kokio vieno mėnesio pagalvojau dabar mane iškeis y ją nes ji buvo tikra gražuolė na ka pagalvojau man viskas tad net nesinorėjo lakstyti,tiesiog atsiguliau šalia Akvilės kojų ir išgirdau mane pralinksminantį pokalbi,kad Šeila (toks buvo šunytės vardas) kita dieną po pietų iškeliaus y savo tikruosius namus Šsiauliuose ,tai mane labai pradžiugino aš klausiausi toliau bet man nieko ydomaus ir neteko išgirsti tada truputi išlėkiau palakstyti....
Atėjo ta diena kai Šeilą turėjo atvažiuoti pasiimti,bet pirmiausia atvažiavo mamos draugė su savo broliu, tada mačiau kaip Akvilė pradėjo liūdėti nes mačiau kaip ji prisirišo prie tos mažos apvalutės šunytės....ir va staiga y kiemą atvažiavo labai didelis džipas aš tiesiog iš laimės kritau kad pasiims ta maža šunyte,bet pamatęs Akvilės veida pasidarė truputi gaila,ir štai y kiemą atėjo storas su dideliais ūsais vyras Akvilės mamos draugė paėmė ta maža šunyte ydėjo y dėžute ir nusinešė y mašina ir atsisveikino tada abu išvažiavo .Pastebėjau kad Akvilė labai paraudo ir nuėjo y kambari po kiek laiko atėjo y lauką paleido mane palakstyti aš niekur nelėkiau nes mačiau kad ji nuliūdusi ėmiau galvoti ka čia daryti tada nubėgau pasiimti kamuoliuka atnešiau jei kad man jy mestu na mes pradėjome žaisti ir ji pralinksmėjo....perduodu žodi jei....
Buvo labai sunku atiduoti Šeilą labai prie jos pripratau ji buvo labradorės ir laikos mišrūniukė bet jau tokia graži tik va truputi liudėjo nes labai liūdnos akys buvo,labai mažai tevalgė inkšdavo....Bet ka padarysi ateina laikas kai netenki mamos ir su tuo susitaikai....