Nepatirtas jausmas

Nuo pat pirmos dienos kaip atsiradai mūsų namuose, mes tave lepinome, glosteme, ir mylėjome, tavo bliūdelije pats skaniausias maistas o po maisto pats saldžiausias miegas po miego patys linksmiausi žaidimai, aš tave mylėjau bet tik po mūsų paskutinio pasivaikščiojimo supratau kokia tikra ta šuns ir žmogaus draugystė.
Kas kartą kai išeidavome mes lenktiniavom su vėju bet niekad neišeidavo jo nugalėti,šį kart vėjas buvo palankus ir jį buvo lengva aplenkti bet kai mes bėgome vėjo greičiu nei tu nei aš taip ir nesugėbėjome jo aplenkti, bet gal buvo net ne tame esmė kokiu greičiu mes bėgome ar kas laimėjo tas nuožmias lenktynes o ką jos mus mums parodė, tą beglinį laisves jausma kai bėgi ir matai tik tave BoYa kai bėgi tu ir matai tik mane, kai kartu dribom į baltą šaltą sniegą , net jis neatrodė šaltas nes tu šildėi mane savo akimis kurios žiurėjo į manasias tu atsistojai ir lyg ragindama bėgti toliau trypsojai vietoje aš atsistojau ir prasidėjo laisves gaudymas, na dabar aš tikrai supratau ką tu man reiški be galo dėkoju tau už tai kad tu man parodėi kokia iš tiesų skonio yra laisvė,
P.S. Blogas skirtas BoYai (šio blogo mūzai) Sem'ui (už tai kad esi taip pat mano geriausias draugas) ir Betito ''Beniai'' (nors taves jau nebera aš tave nuolatos prisiminsiu. ir tiems kurie jau yra patyrę laisves jausmą.
Valerija