Niekad nepamiršiu ,,Kūcy, kūcy''

Diena prasidėjo puikiai :), mes su šeimininke žaidėme lauke, aš grožėjausi geltonu blynu danguje :)). Buvo labai smagu, bet šeimininkė nuėjo į kambarį, o aš likau lauke su jos broliu. Mes dūkom :D. Atvažiavo jo draugai tada aš atlikau savo pareigą ir juos aplojau, man labai patinka loti, jie buvo labai mieli, mane glostė, žaidėme sode. Kai visi nuėjo į garažą aš nutariau pasivaikščioti ir pro vartų plyšį išlindau ant kelkraščio. Bėgau link kaimynų, kol staiga išniro mano mylimo kaimyno žmonos brolis ir jo labai didelis šuo. Aš nieko blogo nenumaniau ir toliau žingsniavau kelkraščiu. Tas berniukas sušuko savo šuniui ,,Kūcy, kūcy'' aš šitos komandos nežinojau todėl ramiai atsisėdau. Tas šuo pradėjo bėgti link manęs, tada aš išsigandau! apsiverčiau ant pilvo, o tas šuo pradėjo mane tampyti ;(, man skaudėjo. jis įkando man į ausį... tada į kitą... Su savo ilitmis perbrėžė mano veiduką. Aš necypiau... manęs niekas negalėjo išgirsti. Maniau, kad tai paskutinė mano gyvenimo akimirka, bet... STEBUKLAS!!! Tas šuo tiesiog nuskrido nuo manęs! Tada pamačiau išsigandusį mano mylimo kaimyno veidą. Jis mane švelniai pakėlė ir atidavė mane šeimininkės broliui. Jis mane nunešė pas šeimininkę. Kai ji mane pamatė apsiverkė. Ji paėmė mane ir verkė... verkė... verkė. Tada apskambino visas veterinarijos klinikas, bet juk šiandien nedarbo diena. Ji mane laikė apkabinus ir verkė. Verkė ilgai. Man nebeskaudėjo! aš atsistojau ant savo keturių letenų, tada pamačiau labai plačia šypseną šeimininkės veide, ji mane apkabino ir išbučiavo.
Vėliau paaiškėjo, kad tas šuns skrydis buvo mano mylimo kaimyno spyris tam blogam šuniui.

Aš visad liksiu dėkinga savo kaimynui už išgelbėta gyvybę, tikiuosi kadanors jam už tai atsilyginsiu.