
Niekas manęs negirdi!
Ingrida523, 2011-11-02 23:33:45

Matau akis nuliūdusių veidų.
Manęs širdis nenuramina,
Daugiau čia likt nebegaliu.
Didžiulės grotos - didelė spyna,
Ledinės grindys, šaltis viduje.
Pasaulis matos mažame lange,
Ir siela sako: noriu būt laisva.
Deja gyvenimas man pikto linki,
Ir rodos nieks manęs negirdi.
Nebegaliu kentėti, mirties bijoti,
Palydėkit draugai, mane lemties sutikti.
£ Šis eilėraštis taip pat apie prieglaudoje gyvenanti gyvūną £ p.s. Jei tik galėčiau pasiimčiau juos visus :)
Skaitykite komentarus 17
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |
Kiti šio vartotojo blogai:
Ingrida523, 2014-11-02 00:46:51
Nežinau kaip apibūdinti šį jausmą, kai žiūrint į nuotraukas supranti, kad kažko nebėra, kažko trūksta. Akyse susikaupia ašaros, plaučiuose pritrūksta oro, mintys bando atsiriboti nuo realybės ir niekaip negali susitaikyti su tiesa, kuri yra per...
Ingrida523, 2011-10-19 20:47:14
Akimirksniu prabėga mano viltys,
Kada nors vėl pabėgti pas tave,
Bet grotos, metalinės spynos,
Užrakino amžiams - kalinį mane.
Širdies gilumoje matau likimą,
Netrukus pasitiks mane mama,
Seniai svajojau aš pas ją nuvykti,
Bet grįžt...
Ingrida523, 2011-04-26 21:46:03
Deja... Nė menkiausio dėmesio į mano ašarotas akis ir į sužeistą koją.
Kodėl, kodėl gimiau niekieno?
Kodėl ir vėl bėgioju šlapiomis nuo lietaus gatvėmis, nei ieškočiausi namų. Nei kada nors prisiglausčiau prie šiltų žmogaus rankų, nei kada...