Nuostabus išsiauklėjęs šunys

Jau pavasaris. Kartkartėmis iš po debesio išlenda saulutė. Nuo stogų varvantis vanduo formuoja nuostabius varveklius. Oras šyla, sniegas tirpsta. Smagu. Tik bėda, tirpstantis sniegas nesigeria į sušalusią žemę. Atitirpstantis viršutinis sluoksnis formuoja purvo balutes. Kad ir kaip Leksiukas stengiasi, ne visuomet pavyksta pro jas prasilenkti. Taigi grįžus iš kiemo ne tik batukai iki alkūnių būna juodi, bet ir ant pilvo kabo jau ne ledo o purvo varvekliai. Tačiau, šunelis nustebina savo šeimininkus. Pernai metais mokinom, kad grįžus iš lauko reikia atsisėsti ir laukti, kol bus nuvalytos kojelės ir pilvukas. Per žiemą šito mokslo nereikėjo, nes nuo sniego kojos buvo švarios. O dabar grįžus iš lauko šlept prie durų ir sėdi. Pats susiprato, kad jau lauke purvynas ir reikia valytis batukus. Šaunuolis. Už tai mes jį tik dar labiau mylim