Nuožmusis likimas.. ;(

Vasario 15 diena..
Gražus žiemos rytas. Daug sniego. Pamaniau reikia leisti Maksiuką palakstyti. Taip ir padariau. Žaidėme su juo labai linksmai. Atvažiavo draugai . Mes šnekėjom. Keliu ėjo moteris su savo šuniu. Maksas pamatęs šunį sekė paskui. Aš jį šaukiau ,jis neatbėgo. po to išvydau mašiną ir pamačiau ,kad Maksiukas atbėga pas mane, tačiau kažkodėl jis šoko į kelią ir bėgo juo. Iš paskos važiavo mašina ir staiga iš priekio dar viena. Maksiukas nebuvo pratęs lakstyti keliu palaidas. Todėl pasimetė ir jį mirtinai partrenkė mašina. Mes pradžioj nemanėm ,kad taip nutiko. Draugai dar pasityčiojo ,kad žiūrėk nenutrenktų,o aš dirst į kelią, o ten guli mano mylimas šuniukas mirtinai trūkčiojantis. Aš bėgau pas jį verkdama. Pasiėmiau ant rankų, nusinešiau į kiemą. Ir išlydėjau jį anapus... ;(