Paauglystė prieglaudoje. Kokia ji?

Kai į prieglaudą patenki visiškai mažas, dažniausiai dar nesi patyręs išdavystės skonio, o tas kuris numetė tave į konteinerį, ar paliko dėžutėje šalia judrios autostrados, atrodo tiesiog- piktas dėdė ir tiek. Tada dar nesupranti, kaip liūdna ir tuščia gimti niekam nereikalingu...

Ir jeigu pasiseka patenki į prieglaudėlę, pas Tautmilę. Ir čia prasideda tikras gyvenimas: kur visada triukšminga, netyla vaikiškos kalbos, mažos kovos ir gudrūs žaidimai. Ir ne visada čia vien namai su keliom mielom auklytėm, kartais čia tampa tikra ligoninė, nes mes atkeliaujam ir sergam... O mus gydo ir serga už mus, už mūsų gyvybes! O vakarais suguldo ant kelių minkštų lovų (jeigu nespėjam per dieną jų sudoroti) ir išvyksta namo, o mes liekam čia. Ir vyresni šuniukai seka mums pasakas.

Ir tos pasakos, tiesą sakant, visada panašios viena į kitą: „Vieną gražų saulėtą ar lietingą rytą, mes išgirstam beldimą į duris, Tautmilė tekina bėga atidaryti ir mes jai, žinoma, padedam garsiausiais lojimas. Ir pasirodo Jie! Rankose naujas pavadėlis su nuostabiu raudonu antkakliu, o po pažastim kvapnus maišelis (su vištos kojom). Ir Jie išsirenka vieną iš mūsų ir mes keliaujam į namus!”

Ir taip kiekvieną vakarą, mes kalbamės ir svajojam. Ir mes liekam čia. Ir pradedam augti.

Paauglystė prieglaudėlėje, kokia ji čia? Kiti tai vadina „bjauriųjų ančiukų” laikotarpiu, o mes sau liekam patys gražiausi! Nors, neslėpsim, patraukiam vienas kitą per dantį dėl krentančių dantų, nesimetriškai besistojančių ausyčių, ar per greitai ištįsusių snukelių... Buriamės į grupeles, apšnekam vieni kitus, pakovojam dėl kaulų, o paskui vėl susitaikom. O kur čia nedraugausi, juk visi laukiam to paties, svajojam apie tą patį- apie namus!

Vieni iškeliauja, kiti atkeliauja, o mes po truputį virstame ne tais mažais šuniukais, kurie lovoje klausydavo pasakų, o tais, kurie jas pasakoja mažiesiems...

Leisk mums užaugt pas Tave ir išgyventi tą gražų pasakos scenarijų, kurio iki šiol nematėm! Pažiūrėk į mus: mes vis dar gražūs, nors ir ne patys mažiausi, mes norime būti mylimi ir tikime, kad gali mus pamilti ir Tu!

Jei ir tu tuo tiki, būkime draugai, skambink Tautmilei ir pasakyk, kad nori vieno iš mūsų 8 650 71786! Mūsų prieglaudėlė Vilniuje (Rasų g. 39).

Šiuo metu mūsų prieglaudėlė išgyvena ne patį šviesiausią laikotarpį: dėl ligų pavojaus, čia negali patekti maži šuniukai, nuolat trūksta lėšų skiepukams, gydymui ir mūsų skaniai ryžių košei su vištiena. Jei negali mūsų priglausti, gal gali paremti? Nes tai gali lemti mūsų gyvenimo kokybę prieglaudėlėje. Už kiekvieną litą būsime be galo dėkingi!

Gavėjas: „Lesė“, Tautmilės komanda
Banko sąsk. LT277044060007716641
Įmonės kodas: 300709225
Mokėjimo paskirtyje galite nurodyti „Tautmilės paaugliukams“

Dėkojame iš anksto ir visada laukiame svečiuose savo prieglaudėlėje! Rasų g. 39, Vilnius