
Paliktas mirti.
Ingrida523, 2011-01-29 17:37:15
Sucypiu. Šalta sniego gniūžtė pataiko į mane, kažkas nusijuokia, pakeliu akis, ten tu. Tada prieini. Susigūžęs į kamuoliuką drebu ir laukiu kol ištiesi man pagalbos ranką, bet gaunu tik skaudų smūgi ir žodžius ''nevaidink gerai?''. Taip ir lieku gulėti nukritęs ant šono. Nors ir nesu sužeistas fiziškai, bet tikrai žinau, kad širdis visiškai sugniuždyta ir aš vis tiek myliu tave, kad ir kaip tu manęs nekęstum. Galėčiau ir gyvybę atiduoti, kad tik mane bent kažkiek pamiltum ir paglostytum, bet deja nėra progos. Todėl ir guliu, esu bejėgis ''valkata'' kaip tu sakydavai. Bet juk aš namus turiu. Ir tave turiu, tik tu kažkaip nenori manęs turėti. Nors aš tavimi tikiu, kad vis dėl to išvaduosi mane iš šalčio gniaužtų. Gal.. Nežinau.. Tikiuosi, bet turbūt tai neįmanoma..
*
Niekaip negaliu atsistoti, tavasis smūgis sugniuždė mane galutinai. Girdžiu kaip vėl praūžia vėjas apklodamas mane mažuma sniego. Užmerkiu akis. Tada klausausi tylos. Paskutinį kart suloju, nes balsas pamažu užkimsta. Ir tada leidžiu sau nematomai dingti iš tavo gyvenimo. Nes aš tau trukdau, aš tau gadinu gyvenimą, tai gal be manęs tu būsi laimingesnis..
Sudie.
***Šia istorija noriu pasakyti tai, kad daugelis gyvūnų yra išmetami į gatves arba kaip čia paliktas lauke. O lauke jie gali sušalti, tik patys stipriausi iš jų gali likti gyvi, bet kažin ar ilgam?
Ačiū kas skaitėte :*
Skaitykite komentarus 12
| Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |
Kiti šio vartotojo blogai:
Ingrida523, 2014-11-02 00:46:51
Nežinau kaip apibūdinti šį jausmą, kai žiūrint į nuotraukas supranti, kad kažko nebėra, kažko trūksta. Akyse susikaupia ašaros, plaučiuose pritrūksta oro, mintys bando atsiriboti nuo realybės ir niekaip negali susitaikyti su tiesa, kuri yra per...
Ingrida523, 2011-11-02 23:33:45
Aplink tylu, tamsa baugina,
Matau akis nuliūdusių veidų.
Manęs širdis nenuramina,
Daugiau čia likt nebegaliu.
Didžiulės grotos - didelė spyna,
Ledinės grindys, šaltis viduje.
Pasaulis matos mažame lange,
Ir siela sako: noriu būt...
Ingrida523, 2011-10-19 20:47:14
Akimirksniu prabėga mano viltys,
Kada nors vėl pabėgti pas tave,
Bet grotos, metalinės spynos,
Užrakino amžiams - kalinį mane.
Širdies gilumoje matau likimą,
Netrukus pasitiks mane mama,
Seniai svajojau aš pas ją nuvykti,
Bet grįžt...
Ingrida523, 2011-04-26 21:46:03
Deja... Nė menkiausio dėmesio į mano ašarotas akis ir į sužeistą koją.
Kodėl, kodėl gimiau niekieno?
Kodėl ir vėl bėgioju šlapiomis nuo lietaus gatvėmis, nei ieškočiausi namų. Nei kada nors prisiglausčiau prie šiltų žmogaus rankų, nei kada...
Bone
Mice














