Pasivaikščiojimas su Bela

Pagaliau sugijo mano koja! Tik vakar nuėmė langetę. Labai keistas jausmas ir vėl būti be jos. Labai pasiilgau lauko, šokių būrelio, sniego, bet labiausiai lauko ir pasivaikščiojimų su savo Belute. Taigi nieko nedelsdamos šiandien iš pat ryto patraukėm į pavenčius :).
Žinot, negalvojau, kad iki ten bus taip sudėtinga nusigauti. Visur taip slidu! Nu bet šiaip taip "nučiuožėm" iki ten :D Tiksliau aš nučiuožiau, nes šunims tai vieni juokai. Kai nuėjom, džiaugiausi kaip Bela laksto ir nardo po sniegą, voliojasi ir rauna visokius šakalius pakelėj :D. Nusileidom prie upės. Jetau ten išvis visur po sniegu ledas. Nu bet visvien vaikščiojom upės pakrante, nors manęs nuolat reikėjo laukt kaip kokios senės ;D. Dar net nesuskaičiuoju kiek kartų kritau... Vėliau pamatėm žvejį ant ledo, Bela jau norėjo bėgt prie jo (kaip ir prie visų kitų žmonių :/) bet aš neleidau :p Einam einam ir staiga man šovė beprotiška mintis - gal pereiti ledu į kitą upės krantą? Visgi jis turėtų būti tvirtas, jei žvejys ant jo vaikščiojo... Sukau galvą ir nusprendžiau pabandyti. Žinojau, kad jei šalia būtų buvus mama iškart būtų neleidus :D. Bet buvau taip pasiilgus nuotykių, taigi užlipau ant ledo. Iš pradžių nedrįsau eiti toliau, bet vėliau visą perėjom. Kitame upės krante dar niekada nebuvau buvusi. Prisivaikščiojom ten ir slėpynėm žaidėm, žodžiu buvo linksma :). Paskui vėl perėjom per upę ir traukėm namo. Bet netaip greitai viskas vyko kaip aš tikėjausi :D Kadangi lipom į kalną - buvo daug darbo ir dar daugiau kritimų :DD Priėjom tokį slidų kelią į viršų, o tada ir prasidėjo mano "laida - išlikimas" :D Kaip tik begalėjau taip kopiau į viršų, visom keturiom, dar apačioj žmonės žiūrėjo xD Kai viską įveikėm dar palakstėm po stadioną ir dūmėm namo. Gaila tik, kad neturėjau pasiėmus fotoaparato :( Būtų tiek gražių kadrų išėję na, bet svarbiausia, kad prisivaikščiojom šiandien iki soties ;D
2010.1.05