Pasivaikščiojimas

Paskaitę agieshos blogą, nutarėm ir mes parašaliot.
Na, kaip ir visada išėjom šiandien pasivaikščiot į netoli namų esančią pievą. Paleidau Vėja palakstyt, o pati ėjau toliau. Beeidama aišku, kaip tikra višta, nepastebėjau, kad einu per purvą - tikra klampynė. Batai rudi, tai galvoju nueisiu prie kokios balutės jų paplauti. Praėjau pro vieną užšalusią balą ir neradusi ten vandens, tik ledą, nuėjau prie kitos - žymiai didesnės. Vidurį tos ale didelės užšalusios balos buvo dyyyydelis akmuo, ant kurio pamačiau užšokusią Vėją. Na aš toliau link tikslo - prasiplauti batus. Pro mane pralėkė nuo akmens jau spėjusi nulipti Vėja, ji slidinėdama viena kojyte įlūžo. Na vos vos. Lėkė nuo ten akis išdegus ir baisiausiai išsigandus... Aš tik nusijuokiau ir priėjau prie vietos kur tas ledas buvo šiek tiek įlūžęs. Pasilenkiau, o kairė mano koja įlūžo! Nulipau nuo to ledo, jau su labai gerai išplautu batu. Pribėgo Vėja, šokinėja aplink ir atrodo, jog galvoja: aha, iš manęs tai juokeisi... Likimo ironija, bet taip jau yra. Po šito įvykio iškart ėjau namo, kad neperšalčiau. Tuo labiau, kad Vėja šian pusvalandžiui užsitrenkė balkone - vėliau pusdienį dantimis kaleno sušalus. Ir su pilvu jai šiandien kažkas blogai....