Paskutinioji "laputė" Elė ieško namų!

Ar dar pamenate labiausiai apleistą pasaulyje dėžutę? Galbūt nepatikėsite, bet aš joje buvau. Taip, taip!- Pačiam dugne, slėpiausi kažkur po sese... O jeigu jau visai nemeluojant, tai sesė buvo ant manęs pasilipusi, kad galėtų iškišti nosį per viršų, nes buvo smalsesnė negu aš. O aš buvau silpna, bijojau, todėl nebeturėjau nei jėgų, nei norų.

Mano istorija prasidėjo kaime! Ir pirmas gyvenimo pokštas įvyko tada kai gimiau- gimiau kalyte. O kaime pasirodo kalyčių niekas nemėgsta, nes „per jas tik bėdos“ kalba žmonės. Broliukai gražuoliai kaip mat buvo apdovanoti šeimininkais, na, o aš su visom trim sesutėm buvau išvežta... Į kitą kaimą- ieškoti namų. Žinoma mums niekas nepadėjo, turėjom vienos vaikščioti ir siūlytis į draugiją.

Nors mano sesutės baisiai krimtosi, kad teko palikti mamytę, o aš sugalvojau žaisti, kad mes -per kaimus keliaujantis linksmas cirkas ir kuo geriau pasirodysim, tuo gardesnį kąsnelį gausim vakarienei. Deja... Bėgo dienos, o mums darėsi vis liūdniau, vis šalčiau, o pilveliuose vis tuščiau. Supratom, kad šiame kaime kalytės irgi niekam nereikalingos, o mūsų linksmus pasirodymus galiausiai panoro žiūrėti tik karvės, kiauliokai ir kiti tvartų gyventojai. Tvartuose- ten mes ir apsistodavom nakvynei, kol mūsų nepastebėdavo jų šeimininkai ir neišvydavo lauk.

Orai vis šalo, dažnai lijo, maisto susirasti darėsi vis sunkiau, o jėgos apleido taip, kad nebesinorėjo net keltis. Vieni to kaimo gyventojai, nusprendė, kad tokios klajoklės čia niekam neatneš naudos, todėl surinko į dėžutę ir išvežė į sostinę- į „SOS gyvūnų“ prieglaudėlę. Čia mus praminė laputėmis- labiausiai apleista pasaulyje dėžute. O spėkit, kas pasaulyje augina daugiausia gyvūnų?! O pasirodo aš! Mūsų kailyje buvo tiek parazitų, kad prireikė nemenko gydymo, tam, kad atsikratyti šių nekviestų kailio gyventojų.

Netrukus, mano sesutės- tikros gražuolės kaip ir aš, išsilakstė pas nuostabius šeimininkus, o aš patekau į namų globą. Supratau, kad ne kalytės atneša bėdas, o kad greičiau bėdos pas jas ateina. Na, bent jau pas mane tai atėjo! Atkeliavom visos su baisiai užpūliavusiom akytėm ir peršalusios, o man dar išvirto „ašarų liaukutė“! Geri žmonės paaukojo pinigėlių ir važiavome pas veterinarą Sergėjų, kuris atliko operaciją– ir “ašarų liaukutė” buvo įsiūta atgal. Tada dar porą savaičių mano nuostabi globėja Asta mane gydė, lašino vaistukus, dar vėliau pavyko atsikratyti ir kailiagraužių, o dabar... Dabar jau nekantrauju keliauti į tikrus namus!

Esu dar visai mažytė, manau, kad man 3 mėnesiai. Mano veterinaras pasakė, kad ir liksiu tokia- mažytė graži damutė. Na, damutė nesakė, pavartojo kitą žodį, nes po operacijos aš jam krimstelėjau už skriaudą, bet vistiek... Esu tikra linksmuolė, turiu puikią fantaziją, todėl nereikalauju daug dėmesio, o moku susigalvoti žaidimų ir viena! Brangus, būsimas šeimininke, esu sąžininga, todėl privalau Tave įspėti: ketinu būti nors ir mažytė, bet labai sargi, todėl nepyk jeigu tavo svečiams nebūsiu draugiška. Taip pat, būk geras, neįsižeisk, jeigu ir mūsų pirmasis susitikimas nebus toks, kokio tikiesi. Aš nepulsiu tau į glėbį ir neaplaižysiu veido. Aš Tavęs šiek tiek bijosiu, tada patikrinsiu, o Tada jau mylėsiu visą gyvenimą. Labai norėčiau gyventi namuose kartu su Tavimi. Kaimas ar gyvenimas prie būdos man netinka, noriu būti Tavo naminuke.

Su meile,
Mažylė Elė

Dėl manęs skambinkite mano globėjai Astai 8 614 69186!