Patricija Monteikyte-liudna istorija

Labukas visiems! as Patricija Monteikyte.esu labradoro retriveris man yra 11 menesiu.dar neturiu metu.mano seimininka Ilona Monteikiene.o mano sese(jos dukra,nes as neturiu sunisko brolio ar seses) Jolanta Monteikyte.mes vienos ir tos pacios pavardes. mane toje seimoje labai myli...as net turiu atskira kambari,su odiniu kreslu,ir minksta lova.ne kiekvienas suo gai taip pasidziaugti! anksciau su mumis gyveno mamo mama ir tetis Dorota,ir Karlas.bet karta mano seimininkas Tedas su teciu isvaziavo i medziokle.as nezinau kaip atsitiko kad gryzo tiktai dede Tedas.o tecio nuo to karto-niekada nebemaciau...o mama po 3 metu nuo tos nelemtos medziokles.isejo i lauka pasivaikscioti.as buciau ejusi kartu,bet as sirgau.matyt tai mane isgelbejo nuo katastrofos.po mamos isejimo is namo po kokiu 5 minuciu pasigirdo tragiskas sprogimas ir teta Ilona isleke i lauka.mane dede Tedas uzdare i kambari kartu su Jolanta.bet jie nesuprato kad as viska maciau! ten buvo kede ir langas as pasilypejau.ir ziuru.nieko nera tik raudona bala ,dede Tedas ir tete Ilona.dede Tedas buvo nulenkes galva,o teta Ilona labai verke.man parupo viska suzinoti kas ivyko,bet pirma reikia surasti mama! as net sirgdama prasiverziau pro duris nusileigau laiptais.ir...geriau to vaizdo nebuciau net maciusi! jis kankins mane visa gyvenima!nieko nera baisiau pamatyti savo negyva mamyte...ir as galvojau kad viskas nebebus gerai. uzsidariusi savo kambaryje draskiau pagalves,dauziau medinius ar molinius daigtus.bet paskui uzmigau.toksai siurpus vaizdas taip ir liko mano akyse.su kiekviena diena as ji vis labaiau pamirstu-tikiuosi kadanors visai pamisiu.dabar kai nuo tuo ivykio praejo jau 9 menesiai,as apie baisiaja diena nebegalvoju.tik tikiuosi kad net panasaus vaizdo nepamatysiu!