Pavadėliai. Pradžiamokslis.

Pavadėliai kaip ir ankakliai turi būti šuns pasivaikščiojimo dalis. Žinoma, geriausia turėti 2 pavadėlius vieną trumpą, kitą ilgą.
Trumpesni naudojami vaikštant mieste, didesnėse žmonių susiburimo vietose, tam kad nekliudytų žmonių, kad neturėtumėt neapykantos aplinkui.
Ilgesnis pavadis skirtas vaikštant kur nors atokiau nuo žmonių, leidžiant šuniui daugiau apimti teritorijos.
Pripranti prie pavadžių reikia kiek kitaip nei prie antkaklių arba petnešų. Žinoma, reikia leisti kvapui susigerti. Tačiau pirma pratinti prie ilgesnio, kas kiek valandų vis padarant pertraukas prisegti ilgesnį pavadį, su šuniu pažaisti, pabėgioti. Nepalikti šuns vieno su pavadžiu! Tai jam gali įvaryti baimę. Pertraukomis pavadį atsegti, neleisti šuniui jo uostyti, matyti. Ir taip darant kelis kartus į dieną pereiti prie trumpesnio pavadžio. Stengtis žaisti, bet tuo pačiu ir neleisti šuniui jo graužti. Taip pat negalima naudoti pavadžio kaip mušimo elemento. Apskritai, šuns negalima mušti su pavadžiu, laikraščiu, netgi ranka.
Šuo turi pajusti, kad pavadis dar viena dalis, jo pasivaikščiojime.