Pavėluotas blog'as apie pirmąsias dieneles :)

(kalba Tedis)

O buvo taip... Gimiau... Augau... Turėjau brolių ir sesių, bet jie neilgam trukus mirė, mat mano mama jais visai nesirūpino. Niekas jos nesuprato... Na, bet likau aš :]]
Augau kaime. Vienkiemyje. Čia kiekvieną dieną atvažiuodavo toks vyriškis pašerti mano mamos, ir dar galybės šunų. Kartais jis kartu atsiveždavo kokių 9 - 10 metų mergaitę. Kai paaugau, sutvirtėjau, buvau pasiutęs. Niekas manęs nesulaikydavo... Tačiau, vieną dieną, kieman atėjo dar vienas vyriškis. Nieko blogo nepastebėjau. Maniau, tiesiog atėjo pasisvečiuoti, bet suklydau. Jis buvo mano naujasis šeimininkas. Priėjo prie manęs, paglostė, paėmė ant rankų ir atidžiai apžiūrėjo. Tada pasakė:
- Na ką gi, dručki(prisipažįstu, buvau apkūnokas...) paimsiu tave. Dukra apsidžiaugs... - Ir pasiėmė. Na ne taip iš karto griebė ir išsinešė. Nee... Jie su kiemo šeimininku nuėjo į namus, ten plepėjo ir gėrė arbatą, taigi, aš turėjau užtektinai laiko atsisveikinti su mama ir draugais.
Po kiek laiko, vyriškis, dabar jau mano šeimininkas, išėjo iš namo ir pasiėmė mane į glėbį. Tada pasakė:
- Važiuosiu autobusu. Bus sunkoka užduotis tave pargabenti... Bet kaip nors. - tada atsisveikino su namų šeimininku ir mes išėjom. Mane nešė ilgokai... Tada važiavom, važiavom... Ir vėl nešė... Tiesą pasakius, pavargau net nieko nedaryti! Bet galiausiai pajutau keistą dirguliuką viduje. Tarytum jaudulys... Hmm.. Turbūt tai ir buvo jaudulys. Jaudulys prieš sutinkant naująją savo šeimą. Kai įėjom pro duris, mane paleido. Niekada nemaniau, kad taip džiaugsiuosi pagaliau atsistojęs ant kojų. Tik kad neilgai tesidžiaugiau... Tuoj priėjo kažkokia moteriškė ir paėmė mane į glėbį. Uff... Ar aš jums pliušinis meškiukas???? Truputį pasimuisčiau ir ištrūkau. Chaa!!! Aš vėl ant savo kojų!! Hmm.. Ką čia pagraužus, kąą čia pagraužus... O, atėjo dar kažkas.. Vėl minkys mane... Uf... Dievulėliau! Jos dvi!! Man šakės... Hmm.. O gal ir ne... >:D Atėjo dvi mergaitės. kokių 10-ties metų. Viena nešėsi šokdynę. Mmm... Šokdynė... Atrodo skani... O! Ji mane kviečia! Čia dabar kas??!! Ką, mano vardas rimtai bus Dručkis??? :oo Nu nesvarbu. Ateisiu... Ateisiu ir pasivogsiu tą šokdynę! Be, be, be :pp Va. Pasivogiau. Tik ups... Netyčia perkandau... Gal nesupyks... Štai, jau ateina atsiimti savo šokdynės ir aišku pabarti manęs... O, ji nebara manęs!!! Bet virvutę atsiėmė... Pala, pala! Atsiėmė ir mane!!! Taip, taip, taip. Pasiėmė mane ant rankų ir išsinešė į lauką!! Hm.. Lauke visai faina... Tik kad saulė šviečia. Taigi. Mergaitės susėdo ant žolės, o aš po jų kojomis :] Rimtai, puiki pavėsinė! Ėėėė!! Pavėsinės, kur jūs einat?? Aš dar lauke noriu pabūt!!! Rrr... Negirdėjo... O, jos grįžta! Grįžta nešinos kažkuo. Kažkoks pakelis. Nedidelis. Hmm.. Įdomu, kas gi ten? Na, jos vėl susėdo ant žolės, aš ir vėl po jų kojomis... Tada maišelis buvo praplėštas. Pasklido gaivus jautienos kvapas. Tačiau vaizdas, toli, gražu neprilygo kvapui... Iš pakelio jos ištraukė kažkokias sudžiūvusias lazdeles. Ir liepė man jas ėsti!! Tai normalu??? Ne nu... Negalima šitaip... Aš skųsiuosi!! Hmm.. Nors gal dar pagalvosiu... *paragavau* Skonis kaip.. Kaip... Kažko! Dievulėliau, man patinka tas kažkas!!! Tačiau nenoriu... Po tokios dienelės labiau norėčiau pamiegoti, o ne valgyti. Kad ir kaip bebūtų keista... *užmigau*