Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Pinčeris ir kiti pinčeriai.

Pinčeris ir kiti pinčeriai.


Data, 2009-12-16 20:19:46

Pinčeris. Gana tvirtas ir pasitikintis savimi šuo.

Cvergpinčeris dekoratyvinių šunų karalius

Afen-pinčeris

Austrų pinčeris

Pinčeris arlekinas

Kuo toliau tuo pinčeris Lietuvoje tampa vis populiaresne šunų veisle. Ko gero mūsų šalyje, skirtingai nuo viso pasaulio, pasistengus būtų galima priskaičiuoti, net keliolika "pinčerių" rūšių, smarkiai besiskiriančių ūgiu, svoriu, sudėjimu ir kailio struktūra. Dažniausiai dėl man visai nesuprantamų priežasčių žmonės "pinčeriais" linkę vadinti smulkius, trapius, ant laibų kojelių, po kiekvieno stipresnio susijaudinimo, lyg nuo karštinės tirtančius, neaiškios veislės šunelius. Taigi vieną vakarą prisėdau susigaudyti šiame painiame pinčerių veislių labirinte. Štai kas gavosi.
PINČERIS (dar vadinamas vokiečių pinčeriu, standartiniu pinčeriu). Praeityje pinčeriai buvo šiurkščiaplaukiai ir trumpaplaukiai, dažnai gimdavę vienoje vadoje. Vėliau iš šiurkščiaplaukių buvo išvesti šnauceriai ir gana sparčiai ėmė populiarėti. Trumpaplaukiai pinčeriai nebuvę tokie populiarūs ėmė nykti. Šie šunys išliko tik entuziastų dėka ir 1880 metais buvo pirmą kartą paminėti kaip savarankiška veislė.
Anksčiau pinčeriai buvo daugiausia naudojami žiurkėm naikinti, arklidžių apsaugai, su jais medžiojo kiaunes, miškines kates, šernus ir kitus žvėris.
Tokie bruožai kaip narsa, budrumas, stiprus kovingas charakteris išliko iki šių dienų. Šie bruožai ypač pasireiškia saugant jam patikėtą teritoriją, daiktus ar mylimus šeimininkus. Nežiūrint neitin didelio ūgio, pinčeris nepageidautiniems atėjūnams sugeba pademonstruoti koks grėsmingas jis gali būti. Tai labai budrus šuo, bet be reikalo loti nemėgsta. Labai prisirišęs prie šeimininko, gerai išvystytu šunišku intelektu yra dėmesingas, gana gerai pasiduoda dresūrai ir lengvai susitvarko su bet kuria "šunų sporto" šaka.
Ūgis 45-50cm ties ketera.
Svoris 13-18kg.
Šių šunų kaukolė tvirta, pakaušio gumburas nėra labai pastebimas, kakta plokščia, paraleli snukio linijai. Nosies veidrodėlis gerai išvystytas, juodas. Lūpos juodos, sausos, prigludusios. Žandikauliai tvirti. Sukandimas žirkliškas. Ausys kabančios ant kremzlių aukštai išaugusios, trikampio formos, vidinės pusės prigludusios prie skruostų. Kaklas gražiai išlenktas, sklandžiai pereina į keterą, sausas, be nuokaros. Oda ant gerklės prigludusi be klosčių. Krūtinė palyginti plati, ovali, siekianti alkūnes. kailis trumpas tankus, lygus, blizgantis. Spalva: vienspalviai būna raudonmedžio, nuo raudonai rudo iki tamsiai raudonai rudo. Dvispalviai būna juodi su įrūdžiu. Juoda spalva ryški, dėmės raudonai rudos, rudos (geriau ryškesnės) išsidėsčiusios virš akių, ant snukio šonų, gerklės, koų letenų, po uodega, vidinėje užpakalinių kojų pusėje. Ant krūtinės dvi ryškiai išsiskirinčios trikampio formos, simetriškos dėmės. Pinčerio judesiai harmoningi, užtikrinti, stiprūs, veislei būdinga risčia plati, be jokių pastangų, plastiška.
CVERGPINČERIS. Ši pinčerių veislė turbūt pati populiariausia iš savo giminaičių. Jos atstovai dažnai vadinami "dekoratyvinių šunų karaliais". Ši veislė irgi senovinė, išvesta iš atrinktų smulkesnių standartinių pinčerių. Seniau juos vadino repinčeriais arba roi-pinčeriais (re - stirna). Cvergpinčeriai kaip gryna veislė Vokietijoje pradėta veisti XIX amžiaus viduryje, o pripažinta buvo 1880 metais.
Iš pradžių cvergpinčeriai buvo rusvos (elnio) spalvos.Juoda su įrūdžiu atsirado vėliau, įliejus terjerų kraujo. Nuo XX amžiaus šie bebaimiai, protingi, nereiklūs, atsidavę ir patogūs laikyti bute šunys sparčiai išpopuliarėjo tarp miestiečių.
Ūgis 25-30cm ties ketera.
Svoris 4-6kg.
Galva sausa, pleišto formos,. Snukis lygus kaukolės ilgiui. Nosies veidrodėlis juodas arba rudas, priklauso nuo kailio spalvos. Ausys plonos, lengvos, aukštai išaugusios, trikampio formos, stačios arba pusiau stačios. Akys nedidelės, ovalios. Kaklas aukštai iškeltas, su gražiu linkiu. Uodega aukštai išaugusi. Kailis trumpas, lygus, blizgantis. Spalva juoda, ruda su ryškių kontūrų įrūdžiu. Taip pat raudonai rusva.
AFEN-PINČERIS (dar vadinamas beždžioniškuoju pinčeriu). Afen-pinčeriai kilo iš paprastų kaimo šunų. Sutinkami buvo pietinėje, dalinai rytinėje Vokietijoje, taip pat Austrijoje jau prieš 500 metų. Panašius šunelius galima pamatyti ir Albrechto Diurerio paveiksluose (1474-1528m). Kaip savarankiška veislė afen-pinčeris pasirodė 1890 metais. Veislei pagerinti "afenus" kryžmino su mopsais ir grifonais. 1895m buvo įkurtas šios veislės klubas pavadintas "Beždžioninis pinčeris".
1902 metais buvo užregistruota tik 14 šios veislės atstovų, jie ir tapo šiuolaikinės afen-pinčerių veislės pagrindu. Net ir mūsų laikais ši veislė yra palyginti reta.
Afen-pinčeris narsus ir judrus šuo. Blogai išauklėtas gali tapti kaprizingu ir piktu. Šiaip šis šuo be galo ištikimas šeimininkui, ištvermingas, judrus, žavus, visada geros nuotaikos.
Ūgis 25-30cm ties ketera.
Svoris 3-4kg.
Galva nedidelė, su apvalia kaukole ir išgaubta kakta. Perėjimas į trumpą snukį staigus. Ausys stačios, plačios prie pagrindo, plačiai išaugusios. Akys didelės, apvalios, tamsios. Dantys smulkūs, sukandimas žirkliškas, tiesus arba perkandimas. Kailis šiurkštus, tankus, plaukas tiesus arba lengvai lenktas, nelygiai prigludęs prie kūno. Poplaukis minkštas, lengvai banguotas. Ant galvos išsitaršęs kailis suformuoja ūsus, antakius, barzdą ir suteikia šuneliui gana rimtą išvaizdą. Kailis nereikalauja daug priežiūros. Spalva pageidautina juoda, bet leidžiama juoda su žilais plaukais, ruda, rusva, juoda su įrūdžiu.
AUSTRŲ PINČERIS (austrų trumpaplaukis pinčeris). Anksčiau šiuos šunis Austrijoje buvo galima sutikti bet kur, ilgą laiką niekas nesirūpino veislės išsaugojimui, todėl šunys gana stipriai skyrėsi išvaizda. Šiuos pinčerius naudojo žiurkėm gaudyti, kaip sarginius šunis ir net kaip aviganius.
Tik 1928 metais veislė buvo pripažinta Austrijoje. Šiandien šios puikios sarginių šunų veislės išsaugojimu užsiima Austrijoje, Vokietijoje ir kai kur Danijoje, bet šių pinčerių skaičius ir toliau išlieka labai nedidelis. Štai 2003 metais visame pasaulyje su kilmės dokumentais šių šunų buvo priskaičiuota tik 600.
Austrų pinčeris tai šeimos šuo, temperamentingas, žaismingas, bet kartu bebaimis ir budrus. Labai gerai pasirodo įvairiose "šunų sporto" varžybuose. Jis labai prisirišęs prie savo namų neturi polinkio valkatauti. Mėgsta paloti kas nevisada patinka kaimynams.Svetimais nepasitiki.
Ūgis 35-50cm ties ketera. Pageidautina 40cm.
Svoris priklausomai nuo ūgio 12-18kg.
Galva kriaušės formos su plačia kaukolės dalimi. Snukis trupas, stiprus. Ausys plačiai išaugusio, lengvos, didelės, kabančios, trikampio formos. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas.. Krūtinė plati, gili. Uodega kupiruota trumpai arba susukta į žiedą. Kailis trumpas, tiesus, tankus, prigludęs. Spalva gelsva, rusva, tamsiai geltona, "elnio", juoda su rudu, tigrinė, beveik visada su baltomis dėmėmis.
PINČERIS ARLEKINAS. Deje, bet apie šią veislę šiomis dienomis duomenų labai mažai. Manoma kad ji prie išnykimo ribos.
Arlekinas priklauso dekoratyvinių šunų grupei. Labai malonus kompanionas, aktyvus, judrus, beveik neturi medžioklės instinkto. Veisėjų nedomino šios veislės medžioklinės savybės, visas dėmesys buvo sutelktas į gana originalią kailio spalvą.
Tai maži šuneliai. Ūgis ties keterą 30-35cm. Ausys pusiau stačios, arba kupiruotos. Krūtinė labai gili, pilvas įtrauktas. Uodega kaip ir ausys kupiruojama. Kailis trumpas, lygus. Spalva dėmėta, panašiai kaip dalmatino: baltame fone išsidėsčiusios tigrinės, ryškiai rusvos, juodos arba pilkai-žydros dėmės.
Štai ir visi pinčeriai atrodo nieko nepraleidau (dobermanų neįtraukiau).

(blog'o reitingas +11)

Skaitykite komentarus 3
Kiti šio vartotojo blogai:

Data, 2010-05-22 13:09:16
1. Taksas, tai inteligentas su aukštuoju išsilavinimu. 2. Taksas, kaip virusas. Užsikrėsi visam gyvenimui. 3. Jei Jūs jau mėgaujatės kelių taksų draugija savo namuose, labai didelė tikimybė kad šis skaičius dvigubės. Įsigijus vieną taksą...
Data, 2010-03-27 14:30:02
Viename forume vykstant diskusijai kokios šunų veislės pačios seniausios, pirmą kartą pamačiau bangharo nuotrauką. Į kaltūnus susivėlusiu kailiu ir raudonomis akimis šuo, stoviniuojantis dykumos fone, sudomino, bet didelio įspūdžio nepadarė....
Data, 2010-03-03 17:51:41
Alano - istorikams gerai pažįstama legendinė lengvų molosų veislė, kurią ispanai laiko sava. Manoma kad šios veislės protėviai į Pirėnų pusiasalį pateko kartu su alanų gentimis. Pasakojimai apie juos randami ispanų medžioklinėje literatūroje jau...
reklama