Pirmasis rimtas mano kinkymas

Na va. Ir prisididžiavau, kad aš gražiai nuaugęs. Nusipirko ponai gi dviračius ir nutarė mane darbiniu padaryti, o aš gi tinginys, iš prigimties, nu... Dviratis, žiūriu dviratis, na, daiktas, kaip daiktas: du ratai, rėmas, daug troselių... Kinkys galvoju, pabandys ir praeis noras, nes pora dienų po dviračių pirkimo jie nesiruošė užsiiminėti kasdieniu sportu. Uždėjo šusnį antkaklių, dar ir griežtą, jeigu nutarčiau tapti vedliu ir nustatinėti mamai maršrutą. Pakinktus, jeigu gerai seksis nebūti vedliu :) Ilgai važiavom, tiesiai. Buvo karšta, pavargau, atsigėriau. Sakė kad aš nuostabus, bet, tai nebuvo naujiena man, nebent jiems ;) Nors manau jie jau seniai tai žino patys, man net priminti nereikia. Bėgti baisiai patiko, supratau, kad po melyno "Acanos" maišo antars geriausias draugas dabar yra dviratis :) Važiuojant atgal prisegė prie pakinktų, tėvelis važiavo priekyje, nes manė, kad aš nesuprasiu, jog tempti reikia, bet nenorėjau, kad jis nesmagai pasijustų, tai ir vijausi.
Šiandien mama kažkur išvažiavo viena ir mane paliko. Aš taip supykau, kad net nevalgiau, na tik bulką sukrimtau, juk bulka, suprantat... Nebendravau su niekuo kol ji neparvažiavo, o kai parvažiavusi manė, kad man po skiepo silpna - susiruošė, pati serganti važiuoti be manęs, tada aš tiesiog pakvaišau. Neišleidau be manęs, taigi, smagiai prasibėgau. Pridėsiu kelias nuotraukas iš pirmo rimto kinkymo, į kurį aš žiūrėjau gana įtariai, tačiau su susidomėjimu, priežastis aišku, kad nepamirštumėt koks aš gražus. Gana veikt mamą telepatinėm galiom, reikia prisišaukti, kad mane paniurkytų ir koją paglostytų.

S.