Pirmasis susitikimas

Tai buvo įprasta 2012-ųjų metų darbo diena. Gegužės 14-oji. Kaip visuomet buvau mokykloje. Kai baigėsi pamokos, kaip visuomet, manęs pasiimti atvažiavo tėtis. Ir tada nutiko tai, kas nutinka tikrai ne kasdien. Tėvai pasuko ne link namų...Tada aš paklausiau, kur jie važiuoja. Tėtis atsakė, kad važiuoja išpildyti didžiausio mano troškimo. Mama pridūrė, jog mes važiuojame paimti šunytės, kurią prieš keletą dienų buvau nusižiūrėjusi internete. Tai buvo neapsakomai laiminga diena ir aš buvau begalo laiminga. Atvažiavome į Marijampolę, kur ir gyveno mano šunytė. Tėtis paskambino žmonėms, kurie ją augino ir susitarė, kur mes su jais susitiksime, kad paimtumėm šunytę. Susitikome. Ir tada aš pirmą kartą pajutau tokią neapsakomą meilę tam šuniukui, kurį laikiau rankose. Jau buvau sugalvojusi jai vardą. Tafė. Labai padėkojau tiems žmonėms už Tafę ir mes važiavome namo. Ji- maža trijų mėnesių mišrūniukė. Mano Tafytė- mano mylimiausioji šunytė. Grįžusi namo padėjau Tafę ant grindų mūsų bute,kad ji apuostytų,susipažintų su naujais namais. Taip mes ir gyvenom. Dieną žaisdavau su ja,bėgiodavom,dūkdavom. O naktį miegodavome abi mano lovoje. Ir dabar,štai mes jau 8mėnesius kartu. Argi ne nuostabu auginti šunį?..