...Pirmieji kadrai arba fotoaparatas veikia...

Sveiki, gerbiami boniečiai. Pastaruoju metu blog'ai susilaukia ypač mažai komentarų, bet nusprendžiau vistiek blog'ą parašyti. Aš, lygiai prieš dvi savaites parašiau blog'ą, girdamasi, kad įsigijau fotoaparatą. Žinia, pirmąjį. Na, norėjau kankintis keturiasdešimt aštuonias valandas jį kraunant, bet kai nekeista, neiškentėjau ir po dvidešimt keturių ar dvidešimt penkių valandų ėjau (Ne, ne gaudyt kadrų, kaip nekeista), o visų pirmą perskaityti, tfu, peržvelgti instrukciją. Ir jau tuomet buvo pirmas kadras... Kaip manote, ką nufotografavau? Ne, ne šunį, ne save, ne ką nors iš šeimos, galų gale net ne kokį kompiuterį, bet... (man taip atrodo, jei atmintis nešlubuoja) pirštą. Taip taip, savo pirštą... Ech, nevykęs pirmas kadras.... Ne, ne pirmas kadras , nes pirmas tėtis (ar tik bandė, nepamenu, ar nufotkino) kažką bandė. Tada, sensacija, aš nufotografavau (po piršto) spintą. Na, šie kadrai buvo ištrinti kaip ir mano mamos "portretas" ir kiti "nevykėliai". Num, kai "įsibėgėjau", jau fotografavau šunėką. O kaip pozavo! Na, į čia telpa tik penkios foto, tai atrinkau smagiausias.

P.s. nenustebkite, po šio blog'iuko seks dar vienas, nes aš neseniai grįžau iš turbo mega žiauriai smagaus pasivaikščiojimo. (Buvau pas daktarė, sakė nuo sinusito pasveikau. todėl ir surengiau pasivaikštojimėlį)