Prisiminimai

Dar tik kelios dienos, o prisiminimai drąskantys krūtinę aplanko vis dažniau. Žvelgiu į tavo nuotraukas, sukandus dantis suvokiu, tavęs nėra čia, šalia. Kiekviena sekundė, minutė, valanda, diena nepraeina apie tave nepagalvojant. Per greitai Mažyt, per greitai..

Bet niekad nepamiršiu tų dienų kaip tu bėgdavai laukais manęs ieškoti, radus šokinėdavai ar iš laimės, ar iš džiaugsmo retsykiais sucypdama.
Niekad nepamiršiu laiko to, kai mano ašaros dėl menkniekių tekėdavo, kai tu grakščiu žingsniu eidama, priglausdavai savo galvą man prie krūtinės. Ačiū Tau, nes tik tavo dėka supratau kur randasi tikros vertybės.
Nepamiršiu tavo nardymo sniege, snaigių gaudymo. Mėgdavai voliotis sniege, užsimaskuot, kol galiausiai tekdavo sukti galvą kur tu prapuolei.
Nekantraudama žiūrėdavai į jogurto indelį, galiausiai vistiek jį laimėdavai, mėgdavai juo žaist kaip kelių mėnesių kačiukas.
Niekad nepamiršiu Tavęs, už tai kiek meilės tu į mus įdėjai..
Liksi visada mano atmintyje, širdyje, mano mylimas šuneli..