Reksas ir paukščiukas

Šį paukščiuką surado Reksas ant šaligatvio. Galbūt numuštą mašinos. Ramiai uostinėjo ir pakėlęs galvą klausiamai pažiūrėjo į mane. Kai pakėliau, jis dar buvo šiltas ir nesustingęs. Prie snapelio pagrindo - ištryškęs kraujo lašas.
Gal prieš 2 metus ant to paties šaligatvio buvau radęs musinukę, parsinešiau į balkoną, atsigavo, greit ėmė lesti iš rankos. Kitą dieną avietes lesė po pusę iškart: atsiplėšia ilgą draiskeną - gurkt, duok dar... kai ėmė belstis į stiklą, išleidau...
........................................
Priėjo kaimynas, irgi apžiūrėjo: "Jau miręs".
Kadangi tą paukščiuką rado Reksas, tai ir leidau jam atsisveikinti. Prastos tos nuotraukos, Reksas visą laiką juda, bet pažvelkite, kokia Rekso reakcija, jo akys viską pasako. Šunys supranta nė kiek ne mažiau nei mes: paukščiukas mirė. nenoriu komentuoti tų trijų nuotraukų, viskas ir taip matyti. jam jau buvo aišku, kai rado ant šaligatvio... bet vienoje matote, kaip jis, nosytę priglaudęs prie paukščiuko galvytės, dar tiria, o po to pakelia galvą... Reksui tik metai vos suėjo, tie dalykai atsinešami, neįgyjami.