Ričio atsiradimas naujuose namuose.

Sveiki, dabar ne Ričis, bet aš papasakosiu jo atsiradimo istorija, kadangi visi rašo, tai ir man reikia parašyt.

Jorkšyro Terjero norėjau nuo neatmenamu laikų. Ne bet kokio kito šuns, bet būtent jorkšyro. Vis prašydavau mamos darydavau viską , kad leistu. Bet - ne. Priežasčių buvo daug:
1,Broliui alergija.
2,Kas vedžios šunį kas juo rūpinsis? (mamos uždavinėti klausimai)
Žiemą pradėjau vėl internete skaitynėti apie jorkšyrus. Radau straipsnį, kad jie tikrai nesukelia alergijos. Parodžiau mamai, ir pradėjau ją įtikinėti. Sako: Na gerai, leidimą gavai. O pirksiesi iš savo pinigų. Kaip žinot jorkšyrai tikrai ne pigūs, pradėjo mintyse suktis klausimas: Iš kur aš tiek gausiu pinigų? Taupytoja iš manęs tikraaai ne kokia. Taigi per mėnesi susitaupydavau tik 20 lt nes kitus išleisdavau visokiem niekučiam. Prašiau tečio, kad nupirktu paklause kiek su dokumentais kainuoja nes be dokumentu nepirktu, apšalo. Ir tada buvo žiaurus atsakymas: Niekas nepirks šuns be dokumentu, o su dokumentais kaina per didelė. Na tai ką kankinausi verkiau, dariau viską, kad tik nusiraminčiau. Po to ilgai kalbėjom kaip aš noriu to šuns, kad padaryčiau viska, kad jį nupirktu, bet buvo griežtas ne. Kas beliko? Tik liūdėt. Vieną dieną per skype tėtis atsiunte nuoroda skelbimo kuriame buvo jorkšyras. Sako: Kiek susitaupei? Pasakiau. Sako nu galėčiau pridėti paskambinkit ir nusipirkit. Žinia nukrito netikėtai, kai visos viltys buvo prarastos. Tiesiog kelias dienas negalėjau patikėti - aš tikrai turėsiu jorkšyrą?? Prieš lemtingąja nusipirkimo dieną beveik negalėjau užmigti,dar vis netikėjau, kad jį turėsiu. O dar į mokykla reikėjo eiti!! Mama sakė, jei netiks- neimsim. Bet vos pamačius tą mažą kleckiu buvo aišku - imsim.

Sakoma: Labai tikėsi, norėsi- ir tai išsipildys.Taip nutiko ir man. Pralietos ašaros nenuėjo per niek.

Aš tikiu, kad dabar gyvena tūkstančiai žmonių kurie, kaip ir aš anksčiau nori turėti šunį. Bet jei jie to trokšta visa širdimi - jie jį turės. Ir iš tiesų, kas gali būti geresnis ir ištikimesnis žmogaus draugas jei ne šuo? Visada paguos, išklausys. Nors ir negali apkabinti, pasakyti meilaus žodelio. Širdyje žinau- kad jis padarytu viską, kad man būtu geriau, žinoma ir aš viską padaryčiau, kad tik jam būtu geriau.

Man labai patiko viena mintis ir negaliu čia jos neidėti, ir nepasidalinti su jumis: ''Tu gali sakyti savo šuniui pačius kvailiausius dalykus pasaulyje, o tavo augintinis žiūrės į tave ir tarsi sakys: "Vou.... tu esi teisus"
Gal kas jau girdėjot šia mintį, bet iš tiesų , man ji giliai istrigo į širdy.


Mano Ričis naujuose namučiuose gyvena apie 4 mėnesius. Dabar jam tuoj sueis 6 mėnesiukai, o po to 7... ir tada 12 :)


Štai tokiu pasakojimu norėjau pasidalinti su jumis.