Rufo nelaimė.

Va tai tau ir atsitiko mums vienąkart nelaimė.Buvau mokykloje,suskambo telefonas nustebau pamačiusi,kad skambina mama.Nebūtų skambinusi jei tai nebūtų buvę svarbu,nes žinojo,kad mokykloje žiūriu filmą.Nežinau kodėl,bet iškart pagalvojau Rufuj kažkas atsitiko ir nuojauta manes neapgavo.Pasikalbėjom,pasakė kad isipjovė į leteną,galvojau nebus taip daug susižalojes kaip ji sakė.Išskubėjau namo.Iėjus į laiptinę iškart pamačiau kraują kuris lydėjo iki pat penktojo aukšto.Suteikiau pirmają pagalbą,kaip priklauso ir liepiau mamai paskambinti veterinaruj,ji atsisakė skambinti,sakė praeis,išgis ir namuose.Aš puoliau iškart į ašaras kaip durnė kokia;D .Po dviejų dienų žaizda nei keik negijo,tad suspaudė ir mamai šidį susitarė su vetu,kada atvest šlubį mūsų.Šeštadienį 22 valandą vakaro buvom pas jo kaip ir susitarėm.Apžiūrėjo,žadėjo siūti žaizdą,bet išsivertėm be siūvimo.O jau išsigandęs koks Rufas buvo,o kiek drebėjo,niekada jo akyse nemačiau tiek baimės..Parvažiavom namo iškarto pakrito miegoti.Kitą dieną išėjom į lauką.Žmoniem jau tiek idomų buvo,kad žiūrėjo akis ištempę kaip į kokį seniausiai išnykusi dinozaurą.Žinoma kiti ir pasijuokė iš jo,kiti susidomėjo klausinėjo,guodė.Nieko,priprasim prie tų žvilksnių ir bus viskas gerai;)) Tai tiek šiam kartuj jei idomu kaip ten kas jam rašykit-atsakysiu.Ačiū.