Šiandien – nuostabių atradimų diena

Nėra geresnio užsiėmimo nei žaidimai. Nėra geresnio laiko, kaip tas, kurį šeimininkai ir šuo praleidžia kartu. Smagu su šuneliu laiką leisti šeimininkam, o dar smagiau augintiniui, kuriam jo gaujos narių (šeimininkų) dėmesys yra geriausias dalykas pasaulyje. O dar jei pagiria... Gali iš smagumo net liežuvį įsikąst. O gal ne, geriau uodegą.
Leksutis su šeimininku lauke atrado labai smagų žaidimą. Kai šeimininkas meta tirpstančio sniego gniūžtę į šuniuką, šis gaudo su didžiausiu malonumu. Juk taip gera dantukais kaukštelti :). Taip galima dūkti visą dieną, gaila tik kad šeimininkam ilgainiui žaisti pabosta, o kartais ilgai žaisti tiesiog pritrūksta laiko. Bet smagiausia, kad ir šiandien šeimininkas atrado laiko laukuty su savo augintiniu padūkti, sniegais pasimėtyti, per dar neištirpusias pusnis pabėgioti, malką pamėtyti, pats išsikrauti ir šunelį palinksminti.
O vakare sugalvojom pradėti mokintis dar vieną komandą: laikyti ant nosies uždėtą kokį nors daiktą. Iš pradžių sunkiai sekėsim, nes visada norisi apuostyti ir į dantukus pagriebti bet ką, ka šeimininkai laiko bent arti nuostabiausios ružavos nosytės. Na bet su šiek tiek pastangų pagaliau supratom, kad vis dėl to reikia sėdėti ramiai ir laikyti. Pradžiai laikėm, skiautę suvynioto popieriaus ant nosies. Už tai, žinoma kaip paskatinimas, – sausiainiukas. Tai – labai skanus daiktas, kurį šeimininkai duoda už gerai atliktą darbą. O gal gerai išmoktą žaidimą? Nes juk klausyti šeimininkų ir daryti tai, ka jie sako – malonumas? Ar gali malonumas būti darbas? Tikriausiai ne. Sumaišiau. Vykdyti ką šeimininkai sako – pats geriausias žaidimas!
Dar pamėtysim kamuoliuką, kol šeimininkai žiūrės televizorių, nes juk tą laiką, kurį šeimininkai yra kartu su šuneliu reikia išnaudoti 120%. Nes rytoj jie vėl išeis kažkur (sako kad į darbą) ir paliks augintinį vieną. Gerai, kad jis jau išmoko skaičiuoti, ir žino, kad rytoj neilgai bus vienas namuose. Tik iki pietų. O tada... O tada... Visas savaitgalis kartu. Ech kaip gerai tie savaitgaliai... :) Tik gaila, kad jie daug daug kartų greičiau pralekia nei tos dienos, kai šeimininkam tenka palikti Leksutį vieną.