Šuniški nuotykiai...

Sveiki. Patyriau labai linksmą nuotykį, todėl sugalvojau jį papasakoti jums.
Kelias dienas iš eilės, nuobodžiavau nieko neveikdamas. Bet štai vieną dieną šeimininkė man sako:
- Ogi, eisime į mišką rinkti uogų.
Aš apsidžiaugiau. Pagaliau nenuobodžiausiu!!!. Taigi po kelių minučių šeimininkė man prisegė pavadėlį ir pasileidome bėgti taku, kuris vedė miškan. Pagaliau įėjome į mišką. Kadangi, jau seniai ten lankiausi man viskas atrodė šiek tiek keista. Ėjome į mišką vis giliau ir giliau. Pagaliau radome plotą kuriame yra daug uogų. Šeimininkė nuėjo jų rinkti o mane pririšo prie medžio. Staiga išgirdau kitų žmonių balsus kažkur netoliese. Pradėjau šokinėti, plėšytis nuo pavadėlio, tačiau šeimininkė mane sudrausmino, tad turėjau nurimti. Po kelių minučių vėl tie patys balsai! Vėl pradėjau šokinėti ir plėšytis nuo pavadėlio... Ir štai... Aš atitrūkau... Šeimininkė puolė mane vytis šaukė, kad sustočiau, bet aš nieko negirdėjau tik lėkiau balsų link. Staiga sustojau. Apsidairiau. Ir pamačiau, kad aplinkui tik tankūs medžiai... Kurgi dingo tie žmonės? Juk aš girdėjau jų balsus... Išsigandau. Šeimininkė liko viena. Ir kaip aš taip galėjau??? Palikau šeimininkę vieną, tankiame miške. Taigi ėjau toliau. Galvojau, kad rasiu kokį keliuką ir sekdamas pėdomis pamažu grįšiu namo. Bet neee. Jokio kelio nesimatė, tik tankūs krūmynai ir ošiantys nuo vėjo medžiai. Todėl nieko daugiau nedariau tik atsiguliau prie kelmo ir laukiau. Gal koks užklydėlis mane suras... Staiga išgirdau kažkieno neaiškų šūksnį, bet tikrai žinojau, kad tai maniškis žmogus. Balsas tapo aiškesnis ir aš girdžiu... Ogi... ciu ciu ciu ciu... kur tu Ogi.... Aš staigiai pašokau ir pradėjau loti. Balsas artėjo prie manęs. Pasileidau bėgti. Ir ką aš pamačiau? O, gi savo šeimininkę su paraudusiais nuo karščio žandais ir tuščiu uogų kibiru... Aš pribėgau prie jos ir šokau jai tiesiai į glėbį, kad net šeimininkė parvirto ant žemės... Puoliau ją iš laimės laižyti. Ji mane rado!!! Aš saugus!!! Taigi ji man pririšo pavadėli ir pradėjome eiti namo. Grįžom be uogų, bet nors su ispūdžiais... :)