Sunku pripažinti...

Tu... Tobiukai... Sunku pripažinti, kad tavęs neturiu jau 3 mėnesius... Pasiilgau be galo, be krašto, šiandien uždegiau žvakutę ant tavo kapo, mama nupynė vainikėlį, o ir Mukas, visą laiką išdykęs, sėdėjo romus ir susikrimtęs. Su Muku pagerbėm tavo atminimą, o tada nepatikėsi, kas nutiko. Mukas priėjo ir atsisėdo šalia tavo kryželio, pakėlė galvą ir gailiai cyptelėjo... Man pasidarė dar liūdniau ir kaip maža mergaitė ėmiau sriūbauti su Muku... Tada jis pakilo ir gailiai nusliūkino kambarin. Aš nesekiau jam įkandin, nes norėjau dar pabūti su tavim... O tada pajaučiau, kad tu man kažką per vėją bandai pasakyti, o tik Mukas galėjo tai suprasti... Pajaučiau tave šalia, visai, visai greta, bandantį man kažką papasakoti. Bet, aš per kvaila ir to nesupratau... Žinok, kad tu mano mintyse, širdyje... Mažuti, visada liksi geriausias futbolininkas, o svarbiausia, geriausias voverinis Vokiečių Aviganis iš didžiosios raidės!!! Pasiilgau, tikiuosi, tu irgi...