Sunkūs metai be Ortos...

Šiandien sueina metai be tavęs gražuole.Tu buvai pats nuostabiausias pasaulyje šuo,draugas,sielos bendražygis.Tu buvai pati gražiausia bokserytė,pati švelniausia,supratingiausia.Daug išmokau ko iš tavęs,sužinojau,išgyvenau gražiausius savo metus,sutikau daug gerų žmonių tavo dėka.Deja,smarkiai susirgus teko priimti laabai sunkų sprendimą kada leisti tau išeiti.Tai pats sunkiausias sprendimas.Labai ilgai galvojau,kankinausi,dar ir šiuos metus dažnai save graužiau-ar ne per anksti užmigdžiau,priekaištauju sau.Labai bijojau kad tu kentėsi skausmus,kad deja aš ne gydytojas ir negalėsiu tau padėti.Mano šaunuole,vis svajojau kad mes išeisim kartu,kaip ir gyvenom viena dėl kitos.Bet dar liko tavo draugai,vaikai,kuriais aš privalau rūpintis.Deja neišėjau kartu,bet mano širdis,mano meilė,mano švelnumas išėjo su tavimi...Tikiuosi buvau gera tau draugė,nepyk jei kas ne taip,kad nebuvau visą tavo gyvenimą šalia.Bet mylėjau ir tebemyliu tave labai labai.Tikiuosi dar pasimatysim,mano Ortyte...Sėkmės šuniukų rojuj!