Suo, kuris neloja

Mano Mylia nelabai lojantis suo. Kelis menesius, kai apsigyveno musu namuose is vis neteko girdet jos lojimo. I namus gali eit kas tik nori, visi bus priimti kaip geriausi draugai, palydeti taip pat. Sunys nuo miniatiurinio iki maksimalaus dydzio gali skalambinti ant jos kiek tik leidzia jegos, ji tyli... Ir visgi karta ir dar karta, ir dar as isgirdau kaip ji loja, beje balselis labai grazus, ir gana bauginantis :) kaip pikto suns :) . Mums vaikstant miskelyje staiga ketera pasisiause, stovis kovinis, ir lojimas, piktas, agresyvus ir nieko gera nezadantis. Ir ka gi ji pamate? Ogi juoda, baisu,dideli, pavojinga.... siuksliu maisa! Nuo tada, as daznai girdedavau jos lojima, jei kur netoliese plasdedavo tas siaubunas :). O jus tik isivaizduokit ka teko isgyvent Mylei, kai ji pamate garazo dydzio malku kruva apdengta celofanu, ir visa plasdenancia vejyje? Tada tikrai maniau, kad mano suo isprotes. Dar vienas lojimo garso provokatorius buvo kalbanti policijos racija. Isivaizduokit, kaip turejau pasijausti, kai einant pro pareiguna, mano suo eme agresyviai ant jo loti. Maniau dabar tai jau viskas, suni nusaus, o mane suims, kaip uz itin pavojingo suns laikyma. Kaip gerai, kad viskas baigesi sekmingai. Na, o siandien as suzinojau dar viena objekta, kuris vertas mano nelojancio suns balso... Nea, ir vel neatspejot. Tai motoroleris! Juk jis didelis, burzgia ir greit juda! Geros dienos visiems. Mylia ir jos seimininke :)