Susitikimas su nepažistamuoju kūrio visada vengiau

Sveiki, papasakosiu truputį liūdną, truputį baisią ir truputi linksma istoriją...

Vakarykštis vakaras, einame pasivaikščioti. Pamačiau, kad vedą kaip aš vadinu ''Poną baisujį nepažystamajį'', šeimininkė pasisveikino su jo šeimininku šitaip ''Laba dien. Kaip šuvai sekas?''. Atsiskyrėklio šeimininkais atsako ''nekaip.. Anksčiau draugaudavo, o dabar.. tapo atsiskyrėliu..'', šeiminkė pasakiusi ''vajė'' tarė, kad mums reikia eiti. Aš ilgai į tą šunį žiūrėjau, niekada jo nepažinojau, jis toks didelis Vokiečių Aviganis. O kaip man nepatinka doberbananai, oj dobermanai. Nesakau, kad man nepatinka vokiečių aviganiai, tačiau šio aš bijau ir viskas. Bet mūsų keliai ir vėl susidūrė, žmonės kalbėjo. Mes sedėjome nusukę viens kitam nugaras... Pagaliai išlemenau ''Laaaabbasss'' išsigandusi kalbėjau drebėdamu balsu. Tas mandagiai atsakė ''Labas. Mačiau tavem, bet mačiau, kad manęs vengi... Suprantu, nuo mano atsiskyrėlio baugumo visi manęs vengia...'' aš išspaudusi pirmasiąs ašaraites pasakiau ''Baik, aš pririšta buvau''. O jis taip nemandagiai pasakė ''Melagė. Ei, melage, ko čia meluoji'' ir įsižeidęs nusisuko.. Aš supykusi pasakiau '' Žiūrėk ką kalbi, gal sumelavau, tačiau tiesiai šviesiai sakau: bijojau tavęs, nes tu tupėjai vienas kaip giltinė''. Šis nieko neatsakė, laukė kol šeimininkas baigs kalbėti, tačiau visi patraukėme link prūdo truputį įkišti kojų į vandenį, tačiau gavom kartu tūpėti krante. Aš buvau labai įžuli... ''Tai ką, po mano žodžių nieko nenori pasakyt?'', šis ramiai atsakė ''Ne, nieko nenoriu pasakyti, netrugdyk galvoti''. Įtūžau... "Kaip tu drįsti? Mes mišrūnai niekam netrugdom, o jūs gyvenimo trugdžiai'', tas truputį supykės pasakė ''Patylėk gelbetoja, nebūk kvailutė'', dabar supratau kas dfedasi ''atsiprašau...'' šis pasakė savo vardą ''Aš Merkis, o tu?'' ''Tyra, būnam draugais''. Šis atsakės teigiamai pasiūlė žaisti, pražaidėme kol išgridom '' Tyra'' ''Merki''. Ir baigėsi pasivaikščiojimas...