Trumpi aprašymukai pie Bentlį.

MES JAU DIDELI
********************
Oho, na ir didelis jau aš užaugau. Net nepastebėjau, kaip šeimininkė turėjo didinti duodamo maisto kiekį, nes aš jau nebepavalgydavau, visada būdavau alkanas, na, o štai dabar jau visada sotus būnu, lauke tiek su šeimininke prisibėgiojam, kad grįžęs išlaku pusę dubenėlio vandens, keliuju įsavo guolį, apsikabinu geriausią savo draugą - didelį žaislinį katiną, ir miegu tol, kol visi namai ramūs.

MES MOKAM GARSIAI LOTI!
***********************************
Taigi, kadangi esu dar laai mažas, man egalima laipioti laiptais, tad tėčiui teko padaryti man vrtelius ir uždėti juos prie laiptų, kad nepabėgčiau! Niekaip nesuprantu, kaip šeimininkė ir tėvai gali atsidaryti tuos varelius? Jie tokie aukšti, o aš visą naktį bandžiau - niekaip neatsidariau.. Nor gal ir būtų pavykę, jgu ne šimninkė, kuri mano nuviliodavo su skanėstukais atgal į guoliuką. Bet kai dieną šeimininkė išeina žemyn laiptais ir mane palieka vieną bent 10 sekundžių - aš pradedu garsiai loti, kad ji manęs nepaliktų vieno, nes man labai patinka būti su ja. O jeigu esu vienas namuose, ir išgirstu kad šeimininkė jau grįžo ir vaikšto apačioje - pradedu garsiai lti, kad ji greičiau ateitų pas mane, ir pakasytų man pilvuką !

ESU AUKŠTAS
******************
Esu labai aukštas. Jau beveik užsilipu ant sofos. Deja, šeimininkės lova aukšta, ir man dar teks paaugti, kol ant jos užlipsiu. Bet šeimininkės rašomąjį stalą aš jau pasiekiu, ir mokausi rašyti su klavetūra ! Dėja, aš ne su letenytėm rašau, ir dar nelabai suprantu kur mygtukai.. Aš graužiu klavetūros kraštą. Bet juk aš dar mokausi, taip??