Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Truputį apie šunis

Truputį apie šunis


mirtuliux, 2014-09-26 18:04:33


Šuns kailio priežiūra


Atrankinio veisimo dėka galite pasirinkti šunį įvairaus tankumo ir įvairaus plauko kailiu. Prižiūrėti tankų, trumpą kailį (kaip bokserių) labai lengva. Vieną ar du kartus per savaitę reikia pašukuoti šunį prieš plauką guminiu šepečiu, išrauti negyvus plaukus, pašalinti kailio purvą lygiai šukuojant šeriniu šepečiu. Žvilgesio kailiui gali suteikti kondicionierius, nors puikiai padarysite, kad Jūsų šuo žvilgėtų ir zomšo skiaute.
Reguliariai reikia prižiūrėti tankų kailį. Šukuojant tokį šunį, kaip auksaspalvis retriveris, šukomis ir šepečiu pašalinami susivėlę plaukai ir kaltūnai. Ilgaplaukius tankaus kailio šunis, pavyzdžiui, senbernarus, škotų aviganius reikia šukuoti dažnai, energingai, bet švelniai.
Paprastai šunį rekomenduojama maudyti ne dažniau kaip kartą per 3 mėnesius. Per dažnas maudymas sukelia odos pleiskanojimą ar lemia kitą sutrikimą. Tam tikrais atvejais šunį tiesiog būtina maudyti dažniau, nes jo kailis greitai tampa riebus ir dvokiantis. Iš didžiulės šampūnų įvairovės tikrai išsirinksite tinkamiausią savo šuns kailiui ir odai. Geriausia maudyti augintinį vonioje ar prausykloje, o jei leidžia oro sąlygos - lauke. Vata užkiškite šuniui ausis, kad į jas nepatektų vandens, patieskite po kojomis guminį patiesalą, kad šuo nepaslystų. Maudykite ne karštu ar šaltu, o drungnu vandeniu. Kad maudytis augintiniui būtų malonu, palepinkite jį vienu kitu garžiu kąsneliu, švelniu žodžiu. Trinkite kailį šampūnu, kol jis suputos, bet stenkitės, kad putų nepatektų į snukį, akis bei ausis. Tiesa, kai kurių firmų aukštos kokybės šampūnai šunims putoja nedaug. Prieš vartojant naują šampūną reikia susipažinti su jo gamintojo rekomendacijomis. Labai svarbu kailį kruopščiai išskalauti, ypač tarp priekinių ir užpakalinių kojų, kur užsilikęs šampūnas gali sudirginti odą. Žinotina, kad šuns odos struktūra labai skiriasi nuo žmogaus. Šuns oda neturi liaukų, padedančių jai kvėpuoti. Tad išmaudžius šunį reikia gerai iššukuoti ir išdžiovinti (džiovintuvu) kailį. Jūs būsite patenkintas maudynių rezultatais, o šuo skubės kuo greičiau apsitrinti ir atgauti natūralų aplinkos kvapą.






Šuns akių priežiūra


Regėjimo organus sudaro porinis optinis prietaisas - akies obuolys ir pagalbiniai regėjimo organų prietaisai: akie vokai, ašarų aparatas ir t.t. Akies obuolį sudaro: odena, ragena, gyslainė, krumplynas, rainelė, tinklainė, stiklakūnis ir akies lęšiukas. Nuo rainelės pigmentacijos priklauso akies spalva. Tinklainėje formuojamas pirminis vaizdas. Čia analizuojamos spalvos ir šviesos intensyvumas. Lęšiukas padeda vaizdą sukoncentruoti ant tinklainės. Jo storis kinta nuo stebimo vaizdo. Tai - lęšiuko akomodacija.
Akys - vienas iš pagrindinių jutiminių organų, tad ir menkiausias akių pažeidimas šuniui sukelia didelį diskomfortą. Akių sutrikimai gali būti ūmūs ir lėtiniai. Prie ūmių sutrikimų galima priskirti įvairias traumas: įdūrimus, įdrėskimus, sumušimus, nudeginimus karštais daiktais ar cheminėmis medžiagomis. Tokiais atvejais labai svarbu greitai suteikti pirmąją pagalbą. Tik įvykus sužalojimui geriausia būtų sulašinti ar patepti sužalotą akį tik akims skirtais antibiotikais, aprišti akį švariu audeklu ir kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kartais Pekinų veislės šunims pasitaiko akių iškritimas. Šiuo atveju taip pat neišsiversite be veterinarijos gydytojo pagalbos.
Iš lėtinių ligų dažniausiai pasitaiko akies gleivinės uždegimai. Vidiniame akies kamputyje susidaro pūlingos išskyros. Kartais taip būna ir dėl į akį patekusių dulkių. Jei liga neįsisenėjusi, pakanka reguliariai kelias dienas iš eilės panaudoti lašinamus antibiotikus, kuriuos paskirs veterinarijos gydytojas. Nelašinkite ir netepkite į akis nieko be veterinarijos gydytojo paskyrimo.






Atsargiai, erkės!


Atšilus orams traukiame į gamtą, kartu pasiimdami ir savo augintinius, tačiau net neįtariame kokie pavojai tyko pievose, pamiškėse, miškuose ir t.t. Tai erkės! Voragyviai paplitę visame pasaulyje, tačiau jos gyvena ne kiekviename miške ir ne kiekvienoje pievoje.

Erkių mėgstamos vietos? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl daugiausia jų yra lapuočių miškuose. Gausiausiai erkės gyvena tose teritorijose, kuriose daug laukinių gyvūnų - nuolatinių jų maitintojų ir "šeimininkų". Tik prisisiurbusios šilto kraujo erkės gali gyventi ir daugintis.Mėgstamiausios šių parazitų vietos yra miško takelių pakraščiai, tankūs brūzgynai - avietynai, alksnynai, riešutynai, miško jaunuolynai. Juose veši žolė, daug perpuvusių šakų ir augalų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Būtent čia alkanos erkės puola savo "šeimininkus", o prisisotinusios kraujo palieka gyvūno kūną ir čia pat tęsia savo raidą. Įkasdamos erkės ne tik „atima' dalį mūsų ar šuns kraujo, bet tuo pačiu platina ligas iš kurių bene aktualiausia šunų augintojams-babeziozė.

Babeziozė? Babeziozė dar kitaip vadinama piroplazmozė- pirmuonių (lot. - Babesia canis, Babesia gibsoni), parazituojančių šuns eritrocituose. Pirmuonis perneša ir platina plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės. Praeitų metų pavasarį ryškus šios ligos protrūkis pastebėtas pietiniuose Lietuvos regionuose. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėja ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta.Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tiriant periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Ligos simptomatika? Ligos eiga gali buti žaibinė (šuo greitai silpta ir nugaišta), ūmi ar lėtinė. Susirgus pakyla temperatūra ( iki 41 C ), pasireiškia apatija, bendras silpnumas, šuo netenka apetito , todėl blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės abortuoja. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Laiku suteikus veterinarinę pagalbą - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėję bet kurį iš šių požymių skubiai kreipkites į veterinarijos specialistus. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos pirmuonis ryškiai matomas mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinaijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų ligų t.y. anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Įsisiurbė erkė?Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių.Dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti rekėtu suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti erkės galvutė.

Kaip apsaugoti gyvūną? Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada patars bei parinks tai, kas labiausiai tinka ir efektyviausiai apsaugos jūsų gyvūną nuo erkių bei jų platinamų ligų.

ŠUNS ŠĖRIMAS IR AUGINIMAS

Šuns organizme nuolat vyksta cheminiai ir biologiniai procesai. Dalis organizmo medžiagų sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti, ląstelėms atsinaujinti, seilėms, skrandžio sultims gaminti, įvairių raumenų darbui judant ir t.t. Todėl organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų,angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens. Pažeidus šėrimo rėžimą (šėrimas ne laiku arba su pertraukomis, nevisavertis pašaras), nusilpsta šuns organizmas, sumažėja darbingumas ir atsparumas ligoms. Permaitinimas irgi kenkia sveikatai - šuo tampa riebus, tingus, nejudrus, jautresnis ligoms.
Apie šuns mitybą galima spręsti iš jo išvaizdos, darbinių sąvybių. Kai šuo atrodo gerai, yra linksmas, judrus, noriai atlieka šeimininko paliepimus, galima neabejoti, kad jis šeriamas tinkamai. Taip pat reikia žinoti, kad netinkamo šėrimo padariniai išryškėja ne iš karto, o tik po kurio laiko.

Vanduo

Vanduo nėra maisto medžiaga, bet jis būtinas organizmo funkcionavimui. Vanduo į organizmą paprastai patenka su maistu, ypač su pienu, daržovėmis, žalumynais, tačiau šuniui kasdien reikia duoti ir švaraus vandens. Daugiausia vandens šunys išgeria karštą vasaros dieną, o taip pat po sunkaus darbo.
Šuns šėrimo produktai
Pagrindiniai šuns šėrimo produktai - mėsa, gyvuliniai riebalai, kruopos, daržovės bei druska. Šuniukams, sukergtoms ir žindančioms kalėms reikia duoti ir pieno. Šuniukams rekomenduotini ir žali kiaušiniai. Be minėtų produktų, šunims galima duoti jūrų žuvies, duonos, mėsos konservų, maistingų koncentratų, varškės ir stalo atliekų. Daugelis savo šunis šeria sausais, specialiais pašarais. Reikia nepamiršti, jog šuo yra mėsėdis ir bent porą kartų per savaitę jam reikia duoti žalios mėsos. Mėsoje gausu baltymų, riebalų, ją gerai pasisavina šuns organizmas. Vietoj mėsos galima duoti gyvulinės kilmės riebalus, ypač lydytą lajų.
Žuvų taukai - tai vitaminų šaltinis mažiems ir jauniems šuniukams. Labai tinka šunų šėrimui įvairios kruopos, ypač avižinės. Bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, salotos - kasdienis šuns maistas, pagrindinis angliavandenių ir vitaminų šaltinis. Pienas turi daug baltymų, gerai pasisavinamas organizmo. Prie žuvies šunį reikia pripratinti palaipsniui. Kasdieną galima šuniui sušerti 300 g kvietinės ir ruginės duonos. Varškė turi daug baltymų, šuns organizmo gerai pasisavinama. Kiaušiniai irgi rekomenduotini jauniems šuniukams.

Šėrimo normos ir šėrimas

Dažnai suaugęs šuo šeriamas du kartus per dieną - ryte ir vakare (ne vėliau kaip valandą prieš dirbant ir ne ankščiau kaip pusę valandos po darbo). Kai kurie kinologai šunis šeria tik vieną kartą per parą. Rečiau šeriamas šuo labiau išalksta ir geriau ėda pašarą. Aš savo šunis šeriu vakare. Tai svarbu žiemą, nes tuomet šunys naktį būna sotūs ir lengvai perneša žiemos šaltį. Šunys greitai pripranta prie nusistovėjusio rėžimo ir jį keisti be reikalo netikslinga.
Jei šuniui duodame skystas košes, tai suaugusiam vidutinio dydžio šuniui reikia maždaug 3 litrų. Jei šuo išėdęs duotą kiekį dar ilgai laižo indą, tad galima kiekį padidinti (jei šuo nenutukęs). Jeigu šunį šeriame du kartus per dieną, tai tą patį kiekį dalijame pusiau. Pašaras turi būti kambario temperatūros.
Šuns pašaro poreikis priklauso nuo jo amžiaus, oro temperatūros, darbo intensyvumo, metų laiko ir lyties. Žiemą šunį reikia šerti sočiau negu vasarą. Daugiau ėsti turi intensyviai dresuojami šunys, sukergtos ir žindančios kalės.
Patyrę kinologai šerdami savo šunis laikosi tokių normų - vienam suaugusiam vidutinio svorio šuniui, sveriančiam apie 30 kg, per parą reikia 400g mėsos, 425 g kruopų, 200 g bulvių, 100 g daržovių, po 20 g gyvulinių riebalų ir valgomosios druskos.




P.S gal ir ne truputį, bet nesvarbu... Tikiuosi buvo įdomu skaityti...

(blog'o reitingas +1)

Kiti šio vartotojo blogai:

mirtuliux, 2015-09-13 09:45:30
Labas, cia as. Pries vienerius metus rasiau toki viena bloga, labai trumpa, jis buvo apie mano suejusius pirmus metus bonej, tai dabar noriu su visais pasidziaugti, kad tai jau antri metai. Suejo pies keleta dienu. (Uz sveplavima atsiprasau)....
mirtuliux, 2015-09-11 10:10:58
Sveiki, cia Mirta, papasakosiu kaip gavau nauja drauge kurios nemegstu. Viena diena drauge pasitare su zmonemis ir nusprende jog butu nuostabu isigyti nauja suniuka. Nuvažiavo jie visi ir man te pasake buvo jog čia tipo reikiasi staigmena,...
mirtuliux, 2015-06-16 18:11:33
Ne viskuo iš savos lėkštės galima vaišinti šunį arba katę. Tarp tokių produktų - ir šokoladas, ir tradiciškai šunims dalijami kaulai. Augintiniams pakenkti galinčių produktų sąrašą skelbia „Mother Nature Network“. Šokoladas Šokolade...
mirtuliux, 2014-09-27 09:14:20
Aš mirtuliux esu čia jau metus... 2013-09-04 Tiksli mano atvykimo data niekada nekursiu netikros šuns anketos, nesielgsiu nepagarbiai kaip darė kiti.. Neišduosiu bone.lt ir niekada nemeluosiu.. Metai... prieš kelias dienas suėjo, kai aš čia...
reklama