Truputis žiemos

Šiandien daviau šuneliui laisvės. Juk rytoj jo gimtadienis, o jis taip mėgsta palakstyti, išsidūkti iki tiek, kad namo eina paskui mane( nes įprastai Suodis lekia pirmas)...Taig paleidžiau jį nuo pavadėlio ir leidau vartytis baltose puriose pusnyse, lakstyti aplink namus, dūkti iki kol sutems. Trumpam išėjau namo( Suodžiumi labai pasitikiu ir žinau, kad pašauksiu jis sugrįš) todėl visai nesijaudinau. Grįžusi pakviečiau, bet jis neatsiliepė, nuėjau link rūsio kurio durys buvo praviros.. įėjau o ten - nuo fotelio strykltelėjo manasis šunelis. keletą minučių jis šildėsi prie mano šono ir atėjo vakaras. dienos įvykiai baigėsi. Dabar laukiame rytojaus ir Suodžiaus gimtadienio. apie jo dovanas ir įpatumus kitame blog'e.