Tukai,tu buvai nuostabus...

Sveiki,bičiuliai,kaip sekasi?Vat norėčiau Jums parašyti kaip gi sekasi mažajam Tukui.
Vat jam tai blogai,sirgo,sirgo negalavo,Visagino vet.ligoninėje gulėjo...
Dabar jį išvežė atgal į Kauną,rado tuos žmones,kurie jį pardavė,tai jie pažadėjo,kai rudenį turės šuniukus,vienas atiteks mums(Sakė-bus ir paskiepyti,ištaisys savo klaidas)
Mum gaila jo,toks mielas buvo,mes jam buvom visko pripirkusios,turėjo ir pavadėlį su petnešėlėmis,ir 2 antkakliukus(vieną gavom dovanų),ir žaislų krūvas...
Jis nesulaukė susipažinimo su kitais šunimis,jis nesulaukė pirmojo išvedimo į lauką,aišku,mes tikimes kad jis pasveiks,jį į Kauną nuvežė leisgyvį.
Mums jo labai gaila,šio mažiaus,kuris labai greitai apsiprato naujose namuose,šio mažiaus,kuris amžinai maišėsi po kojomis,šio mažiaus,kuris lodavo ir urgzdavo,kai įjungdavai garsią muziką,bandydavo dainuoti...
Mums bus gaila šio mažiaus,kuris iškart suprato kad reikalus riekia atlikti balkone,ir visada prašydavosi...
Mums buvo labai linksma su juo,žiūrėti kaip gražiai miega šis angelėlis,kartais net norėdavosi užmigti kartu...
Jis buvo patrakėlis,pramintas Banditu,nes nuo pat pirmos dienos naujuose namuose,krėtė zbitkas.
tai buvo šuo,iš kuriuo gali patraukti dubenėlį kai jis valgo,o jis eis paskui tą dubenį su maistu,į jį įkišęs nosį.
Tai buvo šuo,kuris atsinešdavo savo maisto indelį,ir jį pradėdavo kratyti į grindis,lyg sakydamas:
-Duok man valgyt!
Tai šuo-kuris kiekvieną pasitikdavo su šypsena,blizgančiomis akytėmis,ir didžiausiu džiaugsmu...
Šis šuo buvo toks,kuris užsimaskuodavo ant kilimo ar sofos.
Jis iškart,tik atkeliavęs parodė savo balsą.
Jis buvo tas,kuris suprasdavo įvairius žodžius,o ypač,,einam valgyt,,
Jis buvo šuo,kuris bėgdavo paskui tave,kabindavosi į kelnes ir prašydavo žaisti...

Tukai,mes tavęs pasiilgsim,tu visada mūsų širdyse...
Tu liksi mūsų širdyje,atsiminimuose,mintyse ir nuotraukose...