Vakar buvo mano gimtadienis ! ! !

Ingrida523, 2011-02-17 18:45:11

Taip! Vakar buvo mano gimtadienis. Man sukako 7-neri metai. Gal ir pasenau metais, bet tikrai neliūdžiu, o atvikščiai džiaugiuosi. Juk gimtadienis būna tik kartą metuose, o štai vakar toji diena pagaliau aplankė mano namus, atnešdama man dovanų kalnus. Dovanos man buvo pačios geriausios kokias esu gavęs: kaulas, nauja liemenė su atšvaitais, šuniški skanėstai, o labiausiai patikusi dovana buvo naujasis mano guolis. Turbūt be jo dabar negalėčiau apsieiti. Jis toks minkštas ir patogus, kad sapnas ten begalo gražus.
***
Bet tada susimąsčiau. Tik ką buvau vos kelerių mėnesių, o dabar štai ir septyneri metai. Tas laikas bėga kaip mintys, nespėsi atsimerkti, o tu jau senas. Šeimininkė net negali pagalvoti, kas bus kada manęs neteks (kada aš ją paliksiu). BET BAIKIM APIE TAI, JUK VAKAR BUVO MANO GIMTADIENIS IR LYG ŠIOLEI JĮ ŠVENČIU.

:** - ačiū visiems kurie pasveikino :)

(blog'o reitingas +11)

Grįžti atgal

Skaitykite komentarus 4

Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia

Kiti šio vartotojo blogai:

Alone without you by my side (rest in peace) 3

Ingrida523, 2014-11-02 00:46:51

Nežinau kaip apibūdinti šį jausmą, kai žiūrint į nuotraukas supranti, kad kažko nebėra, kažko trūksta. Akyse susikaupia ašaros, plaučiuose pritrūksta oro, mintys bando atsiriboti nuo realybės ir niekaip negali susitaikyti su tiesa, kuri yra per...

Niekas manęs negirdi! 17

Ingrida523, 2011-11-02 23:33:45

Aplink tylu, tamsa baugina, Matau akis nuliūdusių veidų. Manęs širdis nenuramina, Daugiau čia likt nebegaliu. Didžiulės grotos - didelė spyna, Ledinės grindys, šaltis viduje. Pasaulis matos mažame lange, Ir siela sako: noriu būt...

Aš mirsiu, nes pasaulyje man vietos nebėra. 30

Ingrida523, 2011-10-19 20:47:14

Akimirksniu prabėga mano viltys, Kada nors vėl pabėgti pas tave, Bet grotos, metalinės spynos, Užrakino amžiams - kalinį mane. Širdies gilumoje matau likimą, Netrukus pasitiks mane mama, Seniai svajojau aš pas ją nuvykti, Bet grįžt...

Gyventi - ne man. 25

Ingrida523, 2011-04-26 21:46:03

Deja... Nė menkiausio dėmesio į mano ašarotas akis ir į sužeistą koją. Kodėl, kodėl gimiau niekieno? Kodėl ir vėl bėgioju šlapiomis nuo lietaus gatvėmis, nei ieškočiausi namų. Nei kada nors prisiglausčiau prie šiltų žmogaus rankų, nei kada...

Visi šio vartotojo blogai (25)