~*Vakarykštis įvykis.*~

Sveiki visi, šuneliai ir jų šeimininkai! Nutarėm jums papasakoti įvykį, kuris nutiko vakar.
Taigi, taigi. Eilinis šeštadienis, nieko naujo. Pavalgiusi pietus paėmiau pavadžius ir nuėjau pas savo šunę. Pagalvojau, kad eisime į parką, kuris yra netoli nuo mūsų namų. Mes ten dažnai vaikštome.
Aš paleidau nuo pavadžio Taigą. Išgirdau šuniuko inkštimą. Ir pamačiau mažą(gal kokių 4-5 mėnesių) šuniuką! Jis buvo laaabai panašus į tą šunelį, kuri turi mano kaimynas. Ir tas kaimynas gyvena labai arti parko. Šunelis nebuvo labai purvinas, bet ir ne pats švariausias.
Pasikviečiau Taigą ir prisegiau ją prie pavadžio. Į rankas paėmiau tą šuniuką ir nuėjau pas kaimyną. Na tiesą sakant, šiek tiek bijojau. Gal tai ne jo šuo, o gal jis jį išmetė ir mane apšauks. Bet tiekto.
Paskambinau į duris. Atėjo kaimynas. Aš sakau:
-Labadiena. Ar tai ne jūsų šuo? Jis buvo parke.
-Mano. O ką?
-Na juk aplink parką važiuoja mašinos, o šuniukas gali išbėgti į gatvę ir... Jį partrenks mašina. Ir išvis, kodėl šuniukas parke vienas? Nepykit, jei klausiu per įžuliai.
-Aš tingiu su juo vaikščiot. Juk pati matai, parkas už kelių žingsnių nuo mano namo - pereini gatvę ir jau parke.
-Bet juk gali atbėgti benamiai šunys ir pvz. jį sudraskyti.
-Nesvarbu. Jei labai nori, pasiimk tu jį. Jo išlaikymas man per brangus.
-Na geeerai... Ačiū...
Jis uždarė duris. Aš nežinojau ką daryti. Vargšas šunelis, jis gyveno prie būdos! Parėjau į savo kiemą. Tuo metu mama ruošėsi važiuot į parduotuvę apsipirkti. Ji, pamačiusi šuniuką, sako:
-Iš kur tu jį gavai?!
-Kaimynas, tas kur gatvės gale gyvena, man atidavė.
-Kaip tai atidavė?!
-Na jis pareiškė, kad jo išlaikymas jam per brangus.
Kelias minutes abi tylėjom. Poto aš prisiminiau.
-Mama!
-Ką?
-Taigi Gabrielė sakė nori mažo, kreminės spalvos šuniuko. Bet skelbimuose neranda. O jis kaip tik toks!
-Gerai, tuoj paskambinsiu Ingai(Gabrielės mamai).
Jų pokalbis truko ne mažiau kaip 15 minučių. =D Pagaliau mama sako:
-Na, vežam Gabrielei šuniuką!
Aš labai apsidžiaugiau, kad išgelbėjau šuniuką. Nes Gabrielė gyvena dideliame name ir turi didelį kiemą. Šuniukui ten patiks daug labiau, negu pririštam prie būdos, ir vienam lakstyti parke...
Gabrielei ir jos mamai labai patiko šunelis. Jos jį pavadino Finu.

Labai ačiū, kad skaitėt. :]