Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Mano šunys
Titulinis Blogai Viskas, ką reikia žinoti apie šunis :)

Viskas, ką reikia žinoti apie šunis :)


BigDog, 2012-01-13 20:29:21






GERIAUSIAS ŽMOGAUS DRAUGAS.

Žmogaus ir šuns draugystė tęsiasi jau labai ilgai. 1970 m. archeologai atkasė 10 000 metų senumo raižinį, kuriame pavaizduotas berniukas, apsikabinęs šunį. Atskirti nuo vilkų, šunys buvo naudojami medžioklei ir apsaugai, tačiau daug kas liudija, kad jau daugybę metų šuo yra tiesiog žmogaus draugas.
Šuns paskirtis per daugelį šimtmečių keitėsi - vienoje srityje jo vaidmuo gerokai sumažėjo, kitoje - išsiplėtė. Šunys vis dar tebėra nepakeičiami pagalbininkai ne tik sargyboje, bet ir ieškant sprogmenų, narkotikų bei nusikaltėlių. Tinkamai išdresuoti šunys yra neįkainojami aklųjų, kurčiųjų ir neįgaliųjų pagalbininkai. O ką jau kalbėti apie aviganius, sugebančius ganyti didžiules galvijų bandas.

ATSAKOMYBĖ.

Šuo bus puikus jūsų draugas, tačiau ir jūs negalite būti abejingas. Šuns gyvenimo trukmė priklauso nuo jo veislės ir dydžio. Didelių veislių šunys paprastai gyvena trumpiau. Vidutiniškai šuo gyvena trylika keturiolika metų.

SUSKAIČIUOKIME IŠLAIDAS.

Reikia atminti, kad auginant šunį reikės tam skirti ne tik pinigų, bet ir laiko bei dėmesio. Įsigijus šunį, jus užgrius visai nauji rūpesčiai. Nusipirkti šuniuką iš tiesų yra pats lengviausias darbas. Prieš tvirtai nuspręsdami įsigyti augintinį, apgalvokite išlaidas:

maistui;
priežiūrai;
skiepams ir kitoms profilaktikos priemonėms;
kastravimui;
gydymui;
šunų pensionui jums išvykus.

Žinoma, kiekvienam šuniui prireiks skirtingų išlaidų. Jeigu šunį nuolat reikės kirpti, išlaidų bus daugiau. Didelis šuo ės gerokai daugiau už mažą, todėl išlaikyti jį kainuos brangiau. Atsiminkite, kad šuo yra prabangos dalykas (nebent jums būtinas tarnybinis šuo), todėl niekada nepirkite jo neapgalvoję.

KURĮ IŠSIRINKTI?

Pirmiausia turite nuspręsti, ar norite veislinio, ar tiks ir mišrūnas ar beveislis šuo.
Mišrūnas yra dviejų veislių mišinys, pvz., kolio ir labradorų retriverio. Beveislio šuns tėvų nustatyti nebeįmanoma.
Ir mišrūnai, ir beveisliai šunys bus puikiausi jūsų draugai. Bėda tik ta, kad nebeįmanoma nustatyti, kokio jie užaugs dydžio ir kokių būdo savybių turės. Veisliniai šunys fizines bei būdo savybes paveldi iš savo tėvų, tačiau jiems gali prireikti daugiau priežiūros.
Be abejo, labai svarbu jūsų pačių simpatijos.

KAIP IŠSIRINKTI?

Jeigu nutarėte įsigyti veislinį šuniuką, ieškokite tos veislės žinovo. Jums nereikia žmogaus, vadovaujančio šunų veislynui ar auginančio šunis parodų nugalėtojus.Tiesiog reikės sužinoti, iš kogalėtumėte nusipirkti patinkančios veislės šuniuką.
Apie šunų augintojus galite sužinoti veterinarijos gydykloje, perskaityti laikraštyje arba geriausia - pasiteiraukite artimiausiame šunų klube. Atminkite, kad gali tekti palaukti, kol šuniukai sulauks tinkamo amžiaus ir juos bus galima atskirti nuo motinos bei vežtis į naujuosius namus.
Jeigu nutarėte įsigyti beveislį šuniuką, jums gali padėti draugai. Gyvūnų globos organizacijos dažnai priglaudžia šunis, kuriems reikalingi nauji šeimininkai.

KOKIO AMŽIAUS?

Kai tik šuniukai gali savarankiškai ėsti, juos reikia atskirti nuo motinos, ypač jeigu mažyliai augo būdoje, o ne namuose. Geriausia atjunkyti aštuonių savaičių šuniukus.

KOKIOS LYTIES?

Kalaites reikės sterilizuoti, o jeigu ir lytiškai subrendęs patinas pradės netinkamai elgtis, jį taip at tek iškastruoti. Patinai labiau linkę vadovauti, o patelės būna švelnesnės ir lengviau auklėjamos. Todėl kalaitė labiau tiks pradedančiajam šunininkui.

SVEIKO ŠUNIUKO POŽYMIAI.

Visuomet stenkitės pamatyti šuniuką, su broliukais ir sesutėmis žaidžiantį prie mamos. Taip galėsite susidaryti įspūdį apie jo charakterį ir išvaizdą užaugus. Ieškokite linksmo ir budraus šuniuko. Neimkite neūžaugos arba to, kuris slepiasi kamputyje. Tiesa, pats storiausias ir įžuliausias šuniukas gali norėti vadovauti ir jums, todėl prieš rinkdamiesi tokį gerai pamąstykite.

Ausys: su išskyromis, nešvarios, dvokiančios ar kitaip pažeistos - negalavimo ženklas;
Akys: turi būti skaidrios ir švarios. Apžiūrėkite, ar nėra kokių nors išskyrų, ypač tirštų ir gausių, ir ar nepažeisti akių vokai.
Nosis: turi būti švari ir be išskyrų.
Burna: patikrinkite, ar nėra žaizdelių ant dantenų ir burnoje.
Oda: apžiūrėkite, ar nėra išplikusių, pleiskanotų vietų, ar nerasite blusų, utėlių ar erkių.
Pilvukas: sveikas šuniukas neturi būti labai liesas, tačiau išsipūtęs pilvukas gali būti ligos, pavyzdžiui, kirmėlių požymis.
Kvėpavimas: pastovus ir dažnas. Sunkus kvėpavimas gali būti kvėpavimo takų infekcijos požymis.
Išeinamoji anga: nešvari arba žaizdota išeinamoji anga gali liudyti, kad šuniukas kenčia nuo viduriavimo.

GERAI PASIRUOŠKITE.

Geriausia visą inventorių, kurio reikės auginant šuniuką, įsigyti prieš naujajam gyventojui atvykstant pas jus. Taip išvengsite įtampos. Ir nemanykite, kad dabar teks išleisti daugybę pinigų - dažnai paprasčiausias inventorius yra geriausias.

ŠUNS GUOLIS.

Reikės nutarti, kokį guolį ar būdą įtaisysite savo naujajam draugui. Šiais laikais vis daugiau šunų gyvena namuose, tačiau tai nereiškia, kad lauke, šiltoje būdoje gyvenantis šuo yra skriaudžiamas.
Geriausias guolis yra tvirta, plastikinė dėžė su lengvai plaunamu minkštu įklotu. Venkite minkštų, poliesterinių korėtų guolių: mažiems šuniukams nebus didesnio malonumo, kaip graužti juos savo aštriais dantukais, ir greitai iš guolio liks tik baltų trupinių krūva.

ŠUNS NARVAS.

narvai, naudojami namuose, tampa vis populiaresni. Teisingai juos naudojant, bus labai patogu ir šuniui, ir šeimininkui. Narve šuniukas galės pailsėti, o šeimininkas bus ramus, kad nieko neatsitiks, kol jo nėra namie. Narvas nesunkus, todėl jį galima pasiimti į kelionę.

ANTKAKLIS BEI PAVADĖLIS.

Antkaklis su pavadėliu yra būtini vedant šuniuką į lauką, o kortelė su šeimininko adresu garantuos mažylio saugumą. Iš pradžių šuniukui bus sunku priprasti prie antkaklio, todėl geriausia pradėti pratinti prie jo dar namuose. Tramdomąjį antkaklį galima naudoti tik ypatingais atvejais, leidus specialistui. Patarčiau pirkti odinį pavadėlį, kad šuniui smarkiau trūktelėjus, nailoninis pavadėlis nesužeistų jums rankos.

NOSINAITĖ IR MAIŠELIS.

Jų prireiks, kai pradėsite vedžioti savo šuniuką gatvėse ir parkuose, bet gali būti naudingi ir jūsų sode. Nešiodamiesi kišenėje popierinių nosinaičių ir plastikinių maišelių greitai sutvarkysite savo augintinio "reikalus" ir neišgirsite praeivių priekaištų.

PRIEŽIŪRA.

Kokių kailio priežiūros priemonių reikės, labai priklausys nuo šuns veislės, tačiau pratinti prie šukavimo reikia nuo pat pirmųjų dienų. Trumpaplaukius šunis užteks pašukuoti paprastu šepečiu guminiais dantimis, tuo tarpu ilgaplaukius, tokius kaip senasis anglų aviganis, teks šukuoti kasdien ir šukomis, ir šepečiu.
Šuniuką maudykite tik smarkiai jam išsipurvinus. Naudokite specialiai šunims skirtą šampūną.
Paprastai šunims, ypač jauniems, nereikia kirpti nei nagų, nei valyti ausų, tačiau jeigu dėl ko nors abejojate, pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

DUBENĖLIAI MAISTUI.

Dubenėlius ir indus, skirtus šuns ėdalui, laikykite atskirai nuo savųjų. Dubenėliai turi būti pagaminti iš tvirtos, lengvai plaunamos medžiagos, pavyzdžiui, iš molio arba iš nerūdijančio plieno.

ŽAISLAI.

Atsispirkite pagunda užversti savo augintinį kalnu žaislų. Dauguma šuniukų žaidžia tik su vienu dviem mėgstamiausiais žaislais, kurie turi būti pagaminti iš tamprios, netoksiškos medžiagos ir nekeltų pavojaus mažylio sveikatai.
Jeigu žaidžiate su šuniuku žaidimą "Kuris stipresnis?", kai vienas iš kito stengiatės atimti žaislą, neleiskite šuniui nugalėti. Jis pasijus stipresnis, ir ateityje tai gali turėti nemalonių pasekmių.

ŠĖRIMAS.

Šuniukui apsigyvenus pas jus, staiga nekeiskite šėrimo, ypač kelias pirmąsias dienas. Sužinokite, kuo mažylis buvo šeriamas iki šiol, ir laikykitės to meniu. Iki dvylikos savaičių šerkite jį dažnai, bet mažomis porcijomis. Vėliau porcijas didinkite, bet mažinkite jų skaičių. Suaugęs šuo ėda vieną du kartus per dieną. Nuo pat pirmų dienų šerkite šuniuką sveiku, subalansuotu ėdalu. Niekada neduokite maisto iš savo lėkštės, kad ir koks graudus būtų šunelio žvilgsnis jums valgant. Keliais kąsneliais šunelis nepasisotins, tačiau bus padrąsintas toliau elgetauti, o ilgainiui gali net imti ignoruoti jam skirtą ėdalą.

SUBALANSUOTAS ĖDALAS.

Stenkitės šerti savo augintinį subalansuotu, paruoštu ėdalu, skirtu jauniems šuniukams. Daug patikimiau šerti jį jau gatavu, žinovų paruoštu ėdalu negu bandyti pačiam padaryti kažką panašaus.
Subalansuotas šuniukų ėdalas gali būti konservuotas arba sausas. Nors jų abiejų maistinė vertė yra vienoda, aš siūlyčiau šuniukus šerti kokybišku sausu ėdalu, kurį galima palikti dubenėlyje ilgesnį laiką, nebijant, kad ėdalas suges ar apdžius. Konservuotas ėdalas greičiau genda, ypač esant šiltam orui, atrodo nebekokybiškai ir greitai praranda patrauklią išvaizdą, jeigu indelis pradarytas.
Maži šuniukai stebėtinai greitai išmoksta krimsti sausą ėdalą, tačiau, jeigu reikia, galima traškučius suminkštinti šiltu vandeniu arba sultiniu. Šuniukui augant, jo poreikiai kinta, todėl suaugusių šunų nebegalima šerti šuniukams skirtu ėdalu. Gali būti, kad visai suaugęs jūsų šuo ims tukti, todėl jį reikės šerti "dietiniu", nutukusiems šunims skirtu ėdalu. Veterinarijos klinikoje tikrai turėtų patarti, kaip geriausia šerti jūsų augintinį.

KUO ŠUNIUKAI GIRDI?

Šuniukui visada turi būti įpilta švaraus vandens, tai daug svarbiau negu pienas. Truputis pieno nepakenks, tačiau didesnis jo kiekis gali sutrikdyti virškinimą. Taip atsitinka todėl, kad šuniukų organizme prastai virškinama laktozė (cukrus, esantis piene) ir ji kaupiasi pilve.

PIRMOSIOS PAMOKOS.

Nepradėkite mokyti šuniuko per anksti, be to, pamokos turi būti įdomios ir malonios. Skatinkite jį žodžiais ir skaniais kąsneliais už gerą elgesį, o ne barkite už blogą. Šuniukai, kaip ir vaikai, lengviausiai paklūsta auklėjami griežtai, bet švelniai. Bet jie dar nesugeba ilgam sukaupti dėmesio, todėl pamokos turi būti labai trumpos.

NAMŲ TAISYKLĖS.

Neabejoju, jog norėsite, kad naujasis namų gyventojas kaip galima greičiau priprastų prie švaros ir tvarkos. Veskite jį į lauką kaip galima dažniau, ypač tuoj po valgio ar po žaidimų. Iš pradžių daug nesitikėkite. Dažnai šuniukas visą valandą lakstęs kieme, atlieka savo "reikalą" vos grįžęs namo. Tačiau pamažu jis supras, ką reikia veikti lauke, ir nedelsdami jį už tai pagirkite. Bausdami šuniuką už namuose paliktą balutę nieko nepašite, ir jokiu būdu nebadykite jo nosytės į išmatas!

GEROS MANIEROS.

Tyrinėdamas aplinką, šuniukas bandys viską pakramtyti. Nesistenkite visiškai atpratinti jį ką nors graužti. geriau švelniai taukštelėkite per snukutį, jeigu mažylis nusičiups kokį brangų ar pavojingą daiktą. Žaisdami ir netyčia per skaudžiai vienas kitam įkandę, šunyčiai instinktyviai sucypia - tai ženklas kitam, kad reikia nustoti. Jūs taip pat galite pasinaudoti šia gudrybe - imkite inkšti ir šokinėti aplinkui, laikydami "sužeistą" ranką. Kitą kartą šuniukas bus švelnesnis ir atsargesnis, žaisdamas su jumis.

PAGRINDINĖS KOMANDOS.

Būtinai išmokykite savo augintinį pagrindinių komandų "ne!", "sėdėk!", "stovėk!" ir "pas mane!". tai gerokai palengvins tolesnį jūsų bendravimą.

SĖDĖK!

Šios komandos mokoma laikant skanėstą šuniukui prieš nosį taip, kad, norėdamas jį pasiekti, šuniukas turi atsitūpti. Kai tik jis tai padarys, garsiai ir aiškiai ištarkite "sėdėk!" ir tuoj pat atiduokite skanėstą bei pagirkite mokinuką. Vėliau pirmiausia ištarkite komandą ir tik tuomet parodykite skanėstą. Netrukus šuniukas vykdys komandą ir nematydamas skanėsto.

PAS MANE!

Išmokyti klasuyti šios komandos tikrai nesunku. Pamatysite, kaip greit šuniukas pripras prie savo vardo ir ateis šaukiamas. Iš pradžių nepamirškite paskatinti jo geranoriškumo. tai išugdys šuniuko pasitikėjimą jumis, ir visada galėsite jį lengvai prisišaukti.

VAIKŠČIOJIMAS SU PAVADĖLIU.

Prie pavadėlio pradėkite pratinti, kai tik šuniukas pripras prie antkaklio. Galite pradėti mokyti namuose arba sode. Pirmiausia tiesiog prikabinkite pavadėlį ir leiskite jam laisvai vilktis žeme. Vėliau paimkite laisvąjį pavadėlio galą ir sekite paskui šuniuką. Galiausiai švelniai veskite šuniuką paskui save, drauge girdami ir ramindami jį. Niekada neužtęskite pamokų per ilgai ir baikite jas, kol mažyliui dar nenusibodo.

ŠUNŲ MOKYKLOS.

Daugumoje šunų klubų veikia vadinamosios šunų mokyklos, kuriose mokoma klasuyti pagrindinių komandų ir elgesio taisyklių. Šuniukui labai naudinga išmokti bendrauti su svetimais žmonėmis ir šunimis. Sulaukusį penkių šešių mėnesių šuniuką derėtų pradėti mokyti vykdyti svarbesnes komandas. Tuomet gausite šunų klubo pažymėjimą, jog jūsų augintinis baigė šunų mokyklą.

NEPAŽĮSTAMAS PASAULIS
SUSIPAŽINIMAS.

Jokiu būdu neleiskite šuniuko į lauką, kol jis nepaskiepytas nuo visų ligų. Leiskite tik nuosavame sode, kuriame tikrai mažiau rizikos užsikrėsti. Nereikėtų jauno šuniuko per daug varginti, tačiau kasdieniai pasivaikščiojimai būtini. Šuniukui augant jų reikės vis dažniau. Vienas mėgstamiausių šunų žaidimų - atnešti numestą daiktą. Tačiau venkite mažų žaisliukų, kuriuos lengva praryti, arba aštrių, kurie gali sužeisti burnos ertmę.

ŠUNIUKO ŽYMĖJIMAS.

Kai šuniukas paaugs ir ims vienas vaikštinėti į lauką, gali atsitikti, kad jis pasiklys, bus partrenktas mašinos ar kitaip nukentės. Nors antkaklis su kortele nėra labai patikimas būdas atpažinti jūsų šunį, vis dėl to patartina užregistruoti šunį namų bendrijoje ar seniūnijoje. Ant išduodamo metalinio žetono yra inforacija, pagal kurią randamas šuns šeimininkas. Kilmingų veislių šunis (dalyvaujančius šunų parodose) registruoja ir Šunų mylėtojų bendrija. Suprantama, ne ką prastesnis ir pačių pasidarytas matalinis žetonas su namų adresu ir telefonu.

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA.

Dauguma veterinarijos gydytojų rekomenduoja neskiepyti šuniukų, kol jie dar nesurado naujų namų. Kad jaustumėtės ramiau, vos tik įsigiję šuniuką, parodykite jį gydytojui.

SKIEPAI.

Lietuvoje šunys dažniausiai skiepijami nuo pasiutligės, paravirusinio enterito, virusinio hepatito, leptospirozės.
Tiksli data, kada bus skiepijamas šuniukas nėra labai svarbi, svarbu tik atminti, kad pirmą kartą jūsų augintinį rekomenduotina skiepyti nuo aštuonių savaičių iki metų amžiaus, o antrą kartą - nuo dvylikos savaičių. Skiepyti reikia kasmet. Kartais po skiepų šuniukas gali atrodyti ne itin žvalus, tačiau dažniausiai skiepai neturi jokios įtakos jo savijautai.
Pridursiu, kad jeigu jūsų šuo persišaldė ir jį kamuoja kosulys, gydytojas gali išrašyti lašų nuo kosulio. Tai ypač naudinga, jeigu šuo gyvena būdoje, lanko šunų mokyklą arba turi dalyvauti šunų parodoje.
Veterinarijos gydytojas ne tik apžiūrės šunį, bet duos naudingų patarimų apie jo priežiūrą jums. Kalbėdami su gydytoju nesikuklinkite klausti apie savo augintinį, sužinosite viską, ko neradote jokioje knygoje.

GYDYMAS NUO KIRMĖLIŲ.

Jeigu jūsų šuniukas dar nebuvo profilaktiškai gydomas nuo kirmėlių, turėtumėte tai padaryti. Yra dvi kirmėlių rūšys, kurios dažniausiai kankina šunis - apvaliosios, kurios atrodo kaip ilgi ploni siūlai, ir kaspinuočiai, kurios, kaip galima suprasti iš pavadinimo, yra plokščios.

APVALIOSIOS KIRMĖLĖS.

Apvaliųjų kirmėlių dažnai turi jauni šuniukai, užsikrėtę jomis nuo motinos. Nors šuniukai gali išvemti suaugusias kirmėles arba atsikratyti jų su išmatomis, organizme gali būti mikroskopinių kirmėlių kiaušinėlių, taigi šuniuko šeimininkas apie tai net nežinos. Kartais apvaliosios kirmėlės gali būti pavojingos jomis užsikrėtusiems vaikams. Todėl labai svarbu šunis nuolat profilaktiškai gydyti nuo kirmėlių.

KASPINUOČIAI.

Kaspinuočiai yra ilgos plokščios kirmėlės, gyvenančios žarnyne, prisitvirtinusios prie žarnų sienelių ir sudarytos iš segmentų, kurie kartais atskyla ir išeina lauk kartu su išmatomis. Segmentus galima pamatyti išmatose arba dar dažniau prilipusius prie plaukų aplink išeinamąją angą.
Gydymas: Profilaktinis gydymas nuo kirmėlių yra nepavojingas ir labai efektyvus būdas atsikratyti šių nepageidaujamų parazitų. Net jei šuniukas kirmėlių neturi - atsargumas tikrai nepakenks.

BLUSOS.

Tikrai neretai iš senųjų namų šuniukai atsineša ir šešiakojų "augintinių". Nors akivaizdžių požymių, kad šuo turi blusų ir nematyti, vertėtų atkakliai blusas naikinti. Blusos yra įkyriausias šunų ir kačių parazitas, besidauginantis šiltose patalpose.
Gyvenimo ciklas. Blusos šunų kailyje gyvena neilgai. Jos ten deda kiaušinius, kurie nuo šuns nukrinta įvairiose namų vietose ir pavirsta lervomis. Gali būti, kad, kol pastebėsite, jog jūsų šuo turi blusų, ant jūsų rankų jau bus patupėjusi ir jūsų krauju pasivaišinusi ne viena šešiakojė.
Gydymas: Cheminės priemonės nuo blusų gali būti nuodingos, ypač jauniems šuniukams, todėl būtinai perskaitykite instrukciją, kad įsitikintumėte, jog pasirinkote tinkamą priemonę. Laimė, nauji preparatai nuo odos parazitų yra tikrai efektyvūs ir visai nepavojingi šunims.
Jeigu žinote, kad jūsų šuo parsinešė blusų, naudodamiesi atitinkamomis priemonėmis naikinkite blusas visuose namuose. Per trumpą laiką išnaikinsite suaugusias blusas šuniuko kailyje. Kartą per mėnesį duokite jam specialių vidinių medikamentų. Tai puiki priemonė nuo blusų.

DANTŲ PRIEŽIŪRA.

Labai dažnai senesni šunys turi didelių problemų su dantimis, tačiau, jeigu nuo pat mažumės pratinsite šuniuką prie dantų valymo, šių problemų pavyks išvengti. Specialiai šunims skirtų minkštų dantų šepetėlių ir dantų pastų galite įsigyti gyvūnėlių parduotuvėse. Pradėkite valyti šuniukui dantis pirštu, apvyniotu drėgna marle, o netrukus imkite naudoti šepetėlį su dantų pasta. kramtant sausą maistą ir graužiant kaulus, šunų dantys taip pat neblogai išsivalo.

STERILIZAVIMAS
KALĖS.

Reikėtų sterilizuoti (išoperuoti gimdą ir kiaušides) kalę norint išvengti:

nepageidaujamo nėštumo;
nepatogumų prasidėjus rujai;
rizikos susirgti pieno liaukų vėžiu;
gimdos infekcijos;
ydingo nėštumo.

Dauguma veterinarijos gydytojų pataria sterilizuoti kalę, sulaukusią penkių mėnesių. Kiti siūlo leisti jai sulaukti pirmosios rujos. Netikėkite senu mitu, kad kalei reikia leisti vieną kartą atsivesti šuniukų - gyvūnų veisimas yra didžiulis įsipareigojimas, kurio neturėtų imtis nepatyrę augintojai. Kai kurios kalės po operacijos ima lėčiau virškinti ėdalą, tačiau tinkamai sureguliavę šėrimą, neleisite jai nutukti.

ŠUNYS.

Nuomonės dėl šunų kastravimo labai skirtingos. Dauguma vaterinarijos gydytojų siūlo tai kaip paprastą operaciją, tačiau a patarčiau kastruoti šunį tik tuo atveju, jeigu tam yra rimtų priežasčių:

tame pačiame name gyvena nesterilizuota kalė;
šuo ima valkatauti, negrįžta namo;
šuo darosi agresyvus;
sėklidės išsivysčiusios pilve, o ne išoriniuose maišeliuose.

Kaip ir kalės, po operacijos šunys gali pradėti tukti, todėl šeimininkui svarbu pakeisti šuns šėrimą.

DAŽNIAUSI NEGALAVIMAI.

Jei tik pastebėjote, kad šuniukas jaučiasi nekaip, tuoj pat parodykite jį veterinarui. Jauni šuniukai nėra labai atsparūs, todėl gali visai nusilpti laiku nepradėjus negalavimo gydyti. Šiame skyriuje aptarsime dažniausiai pasitaikančius šuniukų negalavimus.

VIRŠKINIMO SUTRIKIMAI.

Labai dažnai maži šuniukai kenčia nuo skrandžio sutrikimų. Jeigu šuniukas nesunkiai susirgo, 24 valandas naduokite jam nieko ėsti, o vėliau kurį laiką duokite lengvo ėdalo - virtos vištienos su ryžiais. Šerkite dažnai, bet mažomis porcijomis. tačiau jeigu šuniukas dažnai vemia, vemia krauju ir negalavimas nepraeina per vieną ar dvi dienas, būtinai parodykite jį veterinarijos gydytojui.

AUSŲ INFEKCIJOS.

Dažniausios infekcijos sukėlėjos - ausų erkutės. Mažučiai aštuonkojai padarėliai gyvena giliai ausies kanale ir minta ausų siera. Atsiradus erkutėms, ausyse kaupiasi daug tamsių išskyrų. Bet koks gydymo kursas turi būti tęsiamas mažiausiai tris savaites, kad būtų sunaikinti visi padėti kiaušinėliai. Šunys labai plaukuotomis arba ilgomis ausimis, tokie kaip spanieliai, labai dažnai kenčia nuo bakterijų ir nešvarumų ausyse, nes ausys blogai vėdinamos.

ODOS LIGOS.

Žinoma, dažniausiai pasitaikantys odos parazitai - blusos. Jeigu jūs ir nematote suaugusių blusų, galite aptikti mažų tamsių trupinėlių - blusų išmatų - šuns guolyje ar ant jo kailio. Kiti parazitai - utėlės, gyvenančios visą gyvenimą šuns kailyje ir prilipindamos savo kiaušinėlius prie plauko, ir mažos kailio erkutės, gyvenančios odos paviršiuje - sukelia uždegimus ir pleiskanojimą. Ant grybeliu sergančio šuns odos atsiranda stora luobele aptrauktų lopų, ypač jų daug aplink galvą. Ši liga pavojinga ir žmonėms.

TRAUMOS.

Dėl savo išdykumo šuniukai dažnai atsiduria pavojuje, ir, nors jų fizinė būklė puiki, kartais nepavyksta išvengti kaulų lūžių, nudegimų, įgėlimų ar kitų nelaimių. Žaizdas reikia perplauti sūriu tirpalu (šaukštelis druskos/0,5 l vandens), bet vertėtų šuniuką parodyti ir veterinarijos gydytojui, jeigu žaizda nemaža arba jų daug. labai atsargiai naudokite bet kokius medikamentus ir neduokite kitiems gyvūnams arba žmonėms skirtų preparatų prieš tai nepasitarę su gydytoju. Apdraudę savo augintinį, gerokai sumažinsite gydymo išlaidas, jeigu jo vis dėl to prireiks.

(blog'o reitingas +2)

Skaitykite komentarus 2
reklama