Yra nuostabių žmonių

Pagaliau mano kompiuteris vėl veikia. Tuoj sukelsiu naujas nuotraukas į Muko ir Pipiro kampelius. Bet dabar noriu pasakyti kažką svarbaus...
Kitą dieną, kai mirė Pipiras. Skambinu savo įstaigos vadovui. Išdėstau situaciją ir klausiu, ar išleistų mane į to šuniuko laidotuves. Kitam laido gale jokių klausimų ir netgi jokios pauzės:
-Peržiūriu įrašus jūsų žurnale kompiutery. Rytojaus priėmimų jau neatšauksite, o kaip trečiadienį - ar galėsite apskambinti užsirašiusiems ir juos perspėti?
-Taip, visų telefonus turiu, paskirsiu priėmimus kitai dienai.
-Gerai. Rytoj atvykit į darbą, o trečiadienį jūs laisvas. Dabar pat užblokuoju naujus užsirašymus tai dienai.
Kai šiandien atsigrįžtu atgal, pats netikiu. Koks vadovas, o dar tokios įstaigos vadovas, gali išleisti į šuniuko laidotuves??? Matyt tądien buvo taip, kada vienas kitą supranti iš pusės žodžio.Pagaliau, gamtoje būdinga pusiausvyra: jei atsiranda tokių, kaip Svajūnas, tuosyk atsiranda ir tokių kaip Kęstutis. Yra gerų žmonių, yra nuostabių vadovų.