kai tu išėjai. Mukui

va ašarytės kiekviena į savo guolį gula
ir sako nebeverk daugiau
kaimynė sako pastatyk žvakutę
pasimelsk už jį, aš nieko negaliu daugiau patart,
ji atsiplėšia ir nueina,
lieku su ištiesta ranka
o ten tik akmuo akmuo ant tavo kapo
ir samanėlės,
kurias glaudžiu, kalbėdamas su tavimi
virš kalnelio plaukia tokie tokie debesys
atsivėrę aukštai aukštai viršum pušų
šaukiu: sustokit, noriu čia palikti
užklokite mane kaip jį užklojau
išėjusį pačiam žydėjime žiedų
o plaukiantys debesys atsako
šešėliai - šešėliai mūsų tik žaismė
o širdyse mes su tavim
pažvelk pažvelk tu į tą žydrynę,
kurią va atvėrėme tau
ką ten matai? nusišluostyk ašaras
ir tą paslaptį pasilikim sau