mūsų "didieji" žygiai

Mūsų žygis prasidėjo niekam negirdėtam ir nematytam Bružų kaime, tiksliau ten yra mūsų sodyba jei ką tai yra ne toli Saugų. Nusprendėme su mama paieškoti kelio iki tų Saugų, kad vasarą ar kada nereikėtu plentu replioti, o galėtume su dviračiais ar šunimi(is) nurioglinti. Pradėjom labai paprastai tik Gliukas sugalvojo įdomiau - pasiėmė didžiūlę šaką ir bandė temtis. :) Ėjom ir grožėjomės kaip visur gražu žiemą, o Gliukas visokiais pėdsakais (ar tai kokios stirnos ar dar ko) šniukštinėjo visokius šakalius nešiojo. Ėjom tiesą pasakius ten kur šiaip nemanau, kad kas tokiu metu sumąstytų vaikštoti. Ėjom ir stebėjomės kiek daug stirnų ar dar ko kanopinio prabėgta. Bandžiau Gliuką pavaryt, kad sektų pėdsakais truputį pabėga ir atgal varo. Tuo pačiu dar pratinomės prie pakinktų, bet nebėgom niekam tokio noro nebuvo. Einam toliau taku kažkokiu ir žiū dvi stirnaitės bėga. Gliukui noras užėjo tai kūrėm su juo link stirnų bet miškas per daug apėjęs šakom ir kitkuo tai nebėgom toli. Ėjom toliau link kažkokio tikslo (paskui supratau, kad tikslas buvo nueiti iki kanalo pervažos) ir Gliukas aptiko tikriausiai šviežius kažko pėdsakus ir vėl bėgt užėjo jam. Tai taip bebegiojant mes ir nurūkom iki to tikslo. Jau galvojom, kad nebebegiosim šiandie ir man paėmė ir batas suplyšo, sniego prikrito. Tai ir bėgom visą kelią iki sodybos. Tiesa yra tokia geras ir laimingas šuo - po nuotykių šuo. :)