rubes atminimui ir jos dukrytei gucei.

Kiekvieną vakarą ji ateina pas mane į lovą ir švelniai padeda
savo mažąją galvytę man ant krūtinės ir saldžiai užmiega.
Ryte ji vos pramerkus akis palaižo man veidą, o tada aš pamatau
Jos žibančias akeles. Mes viena be kitos negalime ne minutės vos uždarius
Duris ir išgirdus jos ilgesingą prašymą neišeiti, nepalikti man taip suspaudžia
Širdį. Jos švelnus kailiukas ir gražios akytes tarsi užburia mylėti ja.
Vos tik pagalvojus apie jos senatve kai teks ja užmigdyti aš pradedu
Verkt ir imu ja į rankas smarkiai apkabinus nusiraminu.
Ir galvoju kodėl tok žiaurus gyvenimas iš pradžių duoda o paskui atima
Iš tavęs tau lyg širdį išplėšia. Mano gučės mamą partrenkė kai jos
Mažyliams buvo tik trys savaites ir aš viską mačiau kaip ji tom mylinčiom
Akutėm pažvelgė į mane paskutinį sykį. paskambinau tėtei ir mes kartu
Užkasėme jos megiamiausioje vietoje. Grįžus namo neturėjau kada verkt
Nes reikėjo rūpintis aštuoniais vos keturių savaičių mažyliais septynis
Pardavėme o aštunta tai Guči dabar saldžiai miega šalia na, o rubė liko
Mano širdyje ir ji atliko savo misija. Misija išmokyti mane vertinti ne auksą
Jų meilią. l