šiandienos reportažas

bėgam su Rex ryte į lauką. Kažkas duoda atbulinį, mes irgi atgal griūdami, ta mašina vėl šokteli į priekį, girdžiu: "O kur tavo, kur tavo..." Apsidairau: kam skirti tie žodžiai? kažkas nueina. Vėl girdžiu iš nuvažiuojančios mašinos: "Kur tavo tas juodas?".................................
Tą moteriškę su čihuahua kalyte kaip tyčia susitikdavome, kai aš skubėdavau į darbą. et, draugauk, pavėluosiu, kaip nors išsisuksiu... Ilgaplaukė čihuahua. Apšlubusi, po operacijos, prisibijanti Muko ir kartu besiveržianti prie jo.
Ši moteris, akis nuleidusi, taip ir būtų praėjusi. "Kaip Jūsų kalytė?" - "Mirė". - ""Kiek metų sulaukė?"- 'Keturiolika..."- "Mano taip pat nebėra"- ""Iki šiol negaliu atsigauti...". Jos veidas išblyškęs. - "Aš taip pat. Visur dieną ir naktį kartu. Traukiniu kartu ir autobusu. Net į darbą pasiimdavau, į užvalktį. Jei ką susitinkam, užmetu užvalktį ir nešu, nieks nieko nemato, ką turiu. Jis tylutis buvo, ramutis" Ji šypsosi, bet dar labiau išblyškusi. "Tai Jūs turit šeimą, jie šalia Jūsų, vyras, sūnus... Man tai būtų buvęs galas, nes aš vienas, bet turiu kitą šuniuką. Ir jūs kitą, apie kitą negalvojate?"- " " Ne, viskas perdaug skaudu..."
Apatiniame aukšte velykinės giesmės. Transliacija iš Arkikatedros. Kartais ten susirenka moterys ir pritaria.