šis pasaulis dar nebus kitoks

pripratai...Nebemoki suprasti,nemoki įsivaizduoti kitokio pasaulio...
Tu-vaikščioji po lavonų jūrą,gyveni zombių žemėje..... (Pualo)

Pualo, kas iš to įsivaizdavimo, aš Tau parašiau, pameni? "Šis pasaulis yra lavonų jūra: kas kas yra tas dirvožemis, kuriame klesti augalai, o jais maitinasi gyvūnai? tai - lavonų jūra, supuvę augalų ir gyvūnų lavonai kitaip būtų tik akmens ir smėliukas. kas dar čia neaišku? šis pasaulis nuo sutvėrimo gyvas tik tuomi: numirei ir aš tave suvalgiau, aš kaput, tu mane suvalgysi... ei ei žudynes iš čia išmetu, aš asmeniškai ne žudikas.
bet ar jums pats šio pasaulio egzistencijos principas aiškus?
aktyvieji žinoma ima vadžias: žudau - gyvenu, žudau - gyvenu, žudau - gyvenu. ir tenedrįsta vegetarai (čia atleisk, mano nuostabusis žolėdi dinozauriuk Donata, Tavo pavyzdžiu aš sugrįžau prie žolėdžių, kaip tas buvo prieš 30 metų) sakyti: mes atsisakėme žudyti ir valgyti gyvūnus, kas gyva privalo gyventi. aš kol kas neapakęs nei protu, nei šiais žodžiais: augalai augalai taip pat gyvastis, kuriioje plazda nežinau kokia širdis, ir nežinau, kurioje vietoje jų proto ir jausmų židiniai... tyliu, sukandęs dantis tyliu prieš dabar ištardamas šiuos žodžius: parvažiavęs į savo žemę su Muku pradžioj nakvodavome atviram lauke, buvo žvarbi naktis, Muko vanduo dubenėly užšalo,Mukas susierzinęs nukasė visus mano paklotus,maišus, prisikasė iki lapkričio žemės drėgnos ir susirangė drebėdamas. paėmiau kirvį ir kokią antrą valandą nakties patraukiau į medžioklę. priėjau prie pirmojo beržo. tvyrojo šerkšnas, jokio vėjelio, tik šalčio dvelksmas. du beržai, priėjau, nukėliau nuo rankų Muką, kirvio dar nepaliečiau: koks buvo jų abiejų šlamesys ir drebulys, tą reikia išgirsti, nukirtau vieną iš jų, kuris labiau tiko suręsti priedangą. tas pat pasikartojo, kai priėjau prie blindės. Ne, aš nieko nenoriu sujausminti,ir tas istorijas kitas aš nutylėsiu,- tą reikia patirti jums patiems. Jei jūs klausysitės ir girdėsite juos, kurių nematomos širdys plaka kaip ir mūsų.