uždekime žvakutę žiauriai nuskriaustiems atminti

Prieš metus nuo tilto buvo numestas šuo Pipiras,kuris neišgyveno. XI. 22 jis išėjo.
Tądien uždegsiu žvakutę jo atminimui. Prisiminkime ir kitus - su kuriais žmogus žiauriai susidorojo. Kirviu užkapotas šuo, gamtos patrulių Kaune rastas užkastas mirtinai sužalotas dar tebekvėpuojantis šuo, pašautas ir dar gyvas užkastas astukės 666 šunelis, ne vienas miške pririštas ir mirti likęs šunelis. Jų daug. Prisiminkime juos.
Žvakės liepsnelė - tai ne tik atminimo liepsnelė. Jos ugnelė apvalo, skaidrina. tapkime teisingesni ir savo šuneliui. Tegu žmogaus ir šuns santykiai išvengia to juodo košmaro.

XI. 22. Jeigu Tau šitai priimtina, tą dieną kviečiu prisidėti šia atminties liepsnele - savo namuose.
....................................................................................................
.....................................................................................................
Vakar buvau labai laimingas - dienos šviesą išvydo mano 10 metų rašytas darbas. Sapne šiąnakt išvydau žydintį obelų sodą ir skraidžiau aplink jį. Bet pamačiau traktoriumi pervažiuotas jaunas obelaites. Pabudęs prisiminiau Pipirą. Mūsų žydintis sodas - nors ir viena puoselėjama obelaitė - tai mūsų šunys. Bet yra pipirai...

Šuo Pipiras. Primenu trumpą įvykių chronologiją:
2009-11-14 numetamas nuo tilto Seredžiuje ir sunkiai sužalojamas
11-17 surastas, ten pat, po tiltu, ir tos dienos vakarą perduotas į prieglaudą "Nuaras"
nepaisant gydytojų pastangų, 11-22 rytą rastas nebegyvas